Lex Lietuva | Rugsėjo 3 - 7 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Rugsėjo 10 - 14 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Kartu su Seimo rudens sesijos pradžia Seimo valdančioji dauguma sugebėjo susigražinti formalią daugumą Seime. Susitarimu „dėl bendro darbo“ prie valdančiosios koalicijos, kurią sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija, jungiasi „Tvarka ir teisingumas“. Tvarkiečiai šiuo susitarimu nepretenduoja į jokius postus Vyriausybėje, tačiau gaus Seimo vicepirmininko pareigas. Pasirašytu susitarimu „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija įsipareigojo remti Vyriausybės programą, o valdantieji priimti kai kuriuos jų teiktus pasiūlymus, tarp kurių sutarimas, kad minimali mėnesio alga turėtų siekti ne mažiau kaip 50% vidutinio mėnesio atlyginimo. Vidutinis atlyginimas tvarkiečių siūlymu turėtų kitais metais siekti 1000 eurų, taip pat turėtų būti nustatytas lengvatinis PVM tarifas visam kurui, padidintas finansavimas neformaliam ugdymui, įteisinti tiesioginiai seniūnų rinkimai ir atlikti kiti pakeitimai.

Prasidėjus Seimo rudens sesijai, Seimo komitetuose įvyko nemažai pakitimų. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Juozas Rimkus perėjo dirbti į Audito komitetą, tvarkietė Ona Valiukevičiūtė į Kultūros komitetą, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vytautas Juozapaitis į Švietimo ir mokslo komitetą, mišrios Seimo narių grupės narys Mantas Adomėnas į Užsienio reikalų komitetą, dar vienas mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis į Žmogaus teisių komitetą. Biudžeto ir finansų komitetas, gavęs „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos teikimą, bendru sutarimu pritarė patvirtinti naują komiteto pirmininko pavaduotoją, kuriuo tapo Kęstutis Bartkevičius.

Justas Džiugelis pirmadienį paskelbė pasitraukiantis iš Lietuvos valstiečių  žaliųjų sąjungos frakcijos Seime. Apie šį sprendimą parlamentaras paskelbė likus mažiau nei valandai iki numatyto frakcijos posėdžio, kurio metu turėjo būti svarstomas frakcijos seniūno Ramūno Karbausio pasiūlymas J. Džiugelį pašalinti iš frakcijos. J. Džiugelis pasitraukė argumentuodamas tuo, kad pavargo pyktis su frakcijos seniūnu R. Karbauskiu. Po pasitraukimo J. Džiugelis prisijungs prie Mišrios Seimo narių grupės. Valstiečių – žaliųjų frakciją jau yra palikę Arūnas Matelis ir Povilas Urbšys. 

Politinių partijų naujienos

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio pabaigoje atliko politinių partijų preferencijų tyrimą. Apklausos duomenimis už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus balsuotų 16% gyventojų, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą balsuotų 15%, 9% palaikytų Lietuvos socialdemokratų partiją. Ketvirtoje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi partija “Tvarka ir teisingumas” su 7% palaikymu, penktieji – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis su 6%, po 5% gyventojų palaikymo sulauktų Lietuvos centro partija ir Darbo partija. Kitos partijos, apklausos duomenimis, neperžengtų 5% rinkiminio barjero.

Kitos naujienos

Pirmadienį dauguma parlamentinių partijų pasirašė susitarimą didinti išlaidas krašto apsaugai. Susitarimu įsipareigojama ateinančius dešimt metu nuosaikiai didinti finansavimą krašto apsaugai ir planuojama iki 2030 m. krašto apsaugai skirti ne mažiau nei 2,5% BVP bei artimiausiais metais apsispręsti dėl galimo visuotinio šaukimo įvedimo. Susitarimą pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis bei Lietuvos lenkų rinkimų akciją – krikščioniškųjų šeimų sąjunga. Susitarimui paramą taip pat išreiškė partija „Tvarka ir teisingumas“, tačiau pasirašyti susitarimą ketinama tik po to, kai partija išspręs savo vidinės politikos problemas. Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija susitarimui nepritaria ir teigia, kad papildomus pinigus, kurie ateityje galėtų būti skirti krašto apsaugai būtų tikslingiau nukreipti socialinėms reikmėms. Finansavimo krašto apsaugos gynybai didinimui dar pavasarį pritarė Valstybės gynimo taryba.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.