Lex Lietuva | Apžvalgos

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Birželio 10 – 14 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas skubos tvarka pradėjo svarstyti Gynybos fondo ir su juo susijusių mokestinių pakeitimų paketą. Dalis opozicijos narių piktinosi, jog projektai teikiami vienu paketu, ir sėkmingai perkėlė paketo pateikimą iš rytinio į vakarinį posėdį. Taip pat, buvo prašyta nepriklausomo ekspertinio poveikio vertinimo, tačiau šis siūlymas tapo neaktualus, kadangi buvo priimtas sprendimas paketą svarstyti skubos tvarka. Socialdemokratų frakcija registravo siūlymą pelno mokestį didinti iki 18 proc. Pirmadienį paketą jau svarstys pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, o ketvirtadienį numatyta paketo svarstymo stadija Seimo plenariniame posėdyje. Priėmimas – turėtų įvykti birželio 25 d. Norint, jog mokestiniai pasikeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. pradžios – jie turi būti priimti prieš 6 mėn. t.y. iki liepos 1 dienos.

Seimas priėmė Krašto ministerijos inicijuotą Karo prievolės įstatymo reformą pagal kurią nuo 2026 m. į privalomąją karinę tarnybą būtų pašaukti mokyklą baigę 18-22 m. vyrai. Jaunuolių sveikatos tinkamumas karinei tarnybai bus įvertintas dar mokykloje, jiems sulaukus 17-kos metų. Studentai tarnybą galės atidėti arba pasirinkti alternatyvius tarnybos būdus (pavyzdžiui, savaitgaliais pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą). Taip pat, karinės tarnybos laikas galės būti sutrumpinamas nuo 9 iki 6 mėn., o turint specifines specialybes (pavyzdžiui, aviacija, inžinerija, medicina) – bus kviečiama atlikti 3 mėnesių bazinį karinį parengimą.

Seimas pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko inicijuotiems pakeitimams, pagal kuriuos nuo 2025 m. gegužės 1 d. kredito įstaigos privalės pateikti ir fiksuotųjų palūkanų normų pasiūlymą nekilnojamo turto paskolos gavėjams.

Seimo narys Justas Džiugelis atnaujino narystę TS-LKD partijoje ir grįžo į partijos frakciją Seime, kadangi teisėsaugos institucijos bei Seimo Etikos ir procedūrų komisija neįžvelgė pažeidimų dėl jo parlamentinės veiklos išlaidų.

Vyriausybės naujienos

Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigų atsistatydino M. Navickienė. Ministrė sulaukė daug viešos kritikos dėl galimai neskaidrių jos sutuoktinio ryšių ir įvairių susiklosčiusių verslo santykių bei privačiu lėktuvu vykusios jos šeimos atostogų kelionės į Dubajų. Pasitraukusią M. Navickienę laikinai pavaduos ir net 3 ministerijoms vienu metu vadovaus Finansų ministrė G. Skaistė, kadangi M. Navickienė laikinai ėjo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas.

Trijų Baltijos valstybių aukščiausių audito institucijų bendras vertinimas identifikavo, kad „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui pilna apimtimi, atmetus jau skirtą finansavimą, reikėtų papildomų 19 mlrd. Eur – iš kurių 8,7 mlrd. Lietuvoje, 7,6 mlrd. Eur Latvijoje ir 2,7 mlrd. Eur Estijoje. Nors ir išaugus kaštams buvo nuspręsta sumažinti „Rail Baltica“ projekto apimtį ir skaidyti jį į dvi dalis – Lietuvai iki 2030 m. vis dar reikia apie 3,9 mlrd. Eur papildomo finansavimo.

Kitos naujienos

691 tūkst. balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių (28,94 proc.) penkerių metų kadencijai išrinko 11 šalies atstovų Europos Parlamente. Iš 15 rinkimuose dalyvavusių partijų – 8 partijos turės bent po vieną atstovą. Tris atstovus turės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija (21,33 proc. balsų), du atstovus – Lietuvos socialdemokratų partija (17,98 proc. balsų). Po vieną atstovą – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (9,13 proc.), Laisvės partija (8,09 proc.), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (5,95 proc.), Lenkų rinkimų akcija (5,78 proc.), Tautos ir Teisingumo sąjunga (5,45 proc.), Liberalų sąjūdis (5,41 proc.). Buvo perrinkti 5 iš 11 Lietuvą 2019-2024 m. laikotarpių Parlamente atstovavusių narių – liberalas P. Auštrevičius, socialdemokratė V. Blinkevičiūtė, konservatoriai R. Juknevičienė ir A. Kubilius, bei Lenkų rinkimų akcijos lyderis W. Tomaszewski. Naujai išrinkti 6 nariai – Laisvės partijos atstovas D. Žalimas, socialdemokratas V. Andriukaitis, konservatorius P. Saudargas, „Vardan Lietuvos“ atstovas ir Eurokomisaras V. Sinkevičius, Tautos ir teisingumo sąjungos atstovas P. Gražulis bei valstiečių ir žaliųjų atstovas A. Veryga. Du išrinkti kandidatai šiuo metu yra Seimo nariai – P. Saudargas išrinktas vienmandatėje apygardoje, todėl nauji rinkimai nebus rengiami, o A. Veryga – pagal sąrašą, todėl jį nuo liepos vidurio pakeis partijos kolega.

Po Europos Parlamento rinkimų prasidėjo diskusijos dėl pagrindinių Europos Sąjungos institucijų vadovų pozicijų. Tikėtina, jog dabartinė Komisijos pirmininkė U. von der Leyen bus perrinkta, tačiau visos kandidatūros turėtų paaiškėti birželio 17 d., o oficiali Komisijos pirmininko nominacija įvyks per birželio 27-28 d. Briuselyje vykstančią Europos Vadovų Tarybą. Šios Tarybos posėdžio metu taip pat turėtų būti paskirtas ir naujas Vadovų tarybos pirmininkas (vietoj šiuo metu pareigas einančio Charles Michel). Naujai išrinkto 10-ojo Europos Parlamento pirmasis posėdis Strasbūre įvyks liepos 16 d. Šio posėdžio metu bus oficialiai suformuota valdančioji politinių grupių dauguma, pasiskirstyta į komitetus ir vyks balsavimas dėl Parlamento pirmininko (šiuo metu Roberta Metsola) bei Europos Komisijos pirmininko pareigybių patvirtinimo. Iki vasaros pabaigos visos valstybės narės turi paskelbti savo kandidatus į Eurokomisarus ir nuo rugsėjo iki lapkričio pradžios vyks naujų Eurokomisarų klausymai ir tvirtinimai Europos Parlamente. Tikėtina, jog pilnai suformuota naujoji Europos Komisija darbą pradės 2024 m. gruodį.

Po nesėkmingų Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų, Darbo partija svarsto susijungimo su Lietuvos regionų partija galimybes. Taip pat iš Darbo partijos pirmininko pareigų pasitraukė Seimo narys Andrius Mazuronis, o iš pačios partijos ir jos frakcijos Seime seniūno pareigų pasitraukė Viktoras Fiodorovas.

Europos Sąjunga atnaujino Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą pagal kurį bus kuriamas naujas Baltijos-Juodosios-Egėjo jūros transporto koridorius, įskaitant naują europinės vėžės geležinkelio liniją iki Klaipėdos. Taip pat, numatytos įvairios papildomos jungtys su Ukraina ir į sąrašą įtrauktas naujas TEN-T kelio projektas Lazdijai-Alytus-Vilnius.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.