Lex Lietuva | Apžvalgos

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Birželio 5 - 9 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas atmetė valdančiųjų TS-LKD pateiktą įstatymo projektą dėl išankstinių Seimo rinkimų paskelbimo. Už projektą balsavo 66 nariai, prieš buvo 61, o dar 8 susilaikė. Projektas po pateikimo atmestas, o ne grąžintas tobulinti. Pritarti projektui per pateikimo stadiją būtų pakakę paprastos daugumos, priėmimui būtų reikėję 85 balsų.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen inicijavo valdančiosios koalicijos lyderių susitikimą, Seimui nepritarus pirmalaikiams rinkimams. Jame mažieji valdančiosios koalicijos partneriai – liberalai ir Laisvės partija – išsakė poziciją, kad laukia TS-LDK prezidiumo sprendimo dėl Vyriausybės ateities. Teigiama, kad, nei liberalai, nei „laisviečiai“ niekada nekėlė klausimo dėl I. Šimonytės ar jos vadovaujamos Vyriausybės galimybės tęsti darbą.

Seimas patvirtino eismo taisykles elektriniams paspirtukams: jais bus leidžiama važiuoti šaligatviais, jei savivaldybės nenustatys kitaip, tačiau apribotas greitis, vairuoti šią transporto priemonę galės ne jaunesni nei 16 metų asmenys. Elektriniai paspirtukai, elektrinės riedlentės, balansiniai vienračiai, riedžiai ir panašios priemonės (išskyrus neįgaliųjų vežimėlius), vadinami elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis. Joms leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis ir takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje. Paspirtukams uždrausta vežti keleivius, važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, vežti, vilkti krovinius, kitą paspirtuką, važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę. Važiuojamoje kelio dalyje važiuodamas vairuotojas privalės dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turės degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas.

Seimas pradėjo svarstymą, kad savivaldos politikams būtų nustatytos algos vietoje dabar mokamų kanceliarinių išmokų. Atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių skaičiui. Merų pareiginė alga priklauso nuo savivaldybės dydžio, bendras jų atlyginimas susideda ir iš įvairių priedų. Skelbiami šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad merai vidutiniškai gauna apie 4.000 Eur iki mokesčių, tad savivaldybės tarybos nario atlyginimas atitinkamai siektų apie 800 Eur iki mokesčių. Dėl pataisų priėmimo liko vienas balsavimas. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo šių metų liepos.

Vyriausybės naujienos

Neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centre prieštarauja Konstitucijai, paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Tokia byla buvo nagrinėjama, kai  skundą pateikęs Irako pilietis nurodė, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui. Šis vyras buvo sulaikytas neteisėtai kirtęs sieną ir apgyvendintas užsieniečių registracijos centruose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Vyras teigė, kad jis buvo de facto sulaikytas, nes jo laisvė buvo suvaržyta nesant jokio nacionalinio teismo ar kitos Lietuvos institucijos sprendimo, ir jam nebuvo žinoma nei kiek laiko, nei dėl kokių priežasčių jo laisvė ribojama. Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai. Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, sako, kad tokios įstatymo nuostatos buvo būtinos, jog Lietuva „netaptų pereinamuoju kiemu“.

Partijų naujienos

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas nurodė, kad išlaidų paaiškinti negalintys konservatoriai vienerius metus negalės kandidatuoti į vadovaujančias pareigas, taip pat su prezidiumo sprendimu negalės kandidatuoti artimiausiuose Seimo, savivaldos, Europos Parlamento ir prezidento rinkimuose. TS-LKD nariams, kurie negali pagrįsti savo tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimo, rekomenduojama grąžinti lėšas į atitinkamos savivaldybės biudžetą, arba susistabdyti narystę partijoje. TS-LKD nariams, kurių lėšų panaudojimo ataskaitos buvo paviešintos ir nėra pagrindžiančių paaiškinimų, draudžiama vienerius metus kandidatuoti į vadovaujančias pareigas visų lygių renkamuose TS-LKD organuose. Kuomet yra pareikšti įtarimai, susiję su netinkamu tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimu, TS-LKD nario narystė partijoje stabdoma nedelsiant apie tai sužinojus.

Kitos naujienos

LRT tarybai vadovo išrinkti nepavyko, nes abu kandidatai vėl surinko vienodai – po 6 – balsus. Į LRT generalinio direktoriaus pareigas kandidatuoja dabartinė generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė - Budrienė ir Aistis Zabarauskas. Numatoma, kad LRT taryba generalinį direktorių pakartotinai rinks rugsėjį, iki tol pareigas eis M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Birželio 20 dieną vyks LRT tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl naujo įstaigos vadovo konkurso paskelbimo. LRT taryba yra aukščiausioji LRT valdymo ir priežiūros institucija, po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.