Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.
Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.
Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Vasario 17 – 20 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga
Seimo naujienos
Seimo pirmininkas J. Olekas pateikė naują kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus – vyriausiojo administracinio teismo teisėją A. Drigotą. Nauja kandidatūra pateikta po Konstitucinio Teismo nutarimo, kad J. Sabatauskas neatitinka 10 m. darbo stažo pagal teisininko specialybę reikalavimo.
Kaip specialusis liudytojas byloje dėl korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje apklaustas Demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. S. Skvernelis mano, kad prokurorams nėra pagrindo prašyti Seimo panaikinti jo teisinę neliečiamybę.
STT tyrime dėl galimo piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo kaip specialusis liudytojas apklaustas ekspremjeras, Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas. Po apklausos STT jis teigė nematantis pagrindo palikti Socialdemokratų partijos ar stabdyti narystę joje, jaučiasi esąs ramus ir nepadaręs nieko nusikalstamo. Tuo metu socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis paragino G. Palucką trauktis iš Seimo ir į politiką grįžti atkūrus pasitikėjimą.
Seimo darbo grupė LRT valdysenai peržiūrėti apsvarstė galutinį LRT įstatymo projektą, kuris toliau keliaus į Seimą. Buvo sutarta dėl nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimo, naujos LRT valdybos suformavimo nuo 2028 m., Tarybos narių skaičiaus didinimo iki 15 (+3), generalinio direktoriaus kadencijų ribojimo, griežtesnio LRT darbuotojų ir turinio kūrėjų interesų deklaravimo. Iš darbo grupės pasitraukė dar viena partija – konservatoriai, kadangi pataisose, jų nuomone, nėra aiškios LRT valdymo vizijos, o politinė įtaka tarybai nemažėja. Konservatorių partija planuoja registruoti su ekspertais rengtą alternatyvų LRT įstatymo projekto variantą.
Vyriausybės naujienos
Finansų ministerijos kancleris M. Šima pasitraukė iš pareigų dėl prarasto ministro K. Vaitiekūno pasitikėjimo, o ministro patarėja komunikacijai I. Vareikytė paskelbė pereinanti dirbti į privatų sektorių. Tuo tarpu, ministro patarėju paskirtas L. Gudžinskas, kuris buvo vienas pagrindinių socialdemokratų 2024 metų Seimo rinkimų programos kūrėjų. L. Gudžinskas šiuo metu nebėra partijos narys ir neketina į ją sugrįžti – anot jo, tai buvo ir įsidarbinimo Finansų ministerijoje sąlyga.
Vyriausybė patvirtino teisės aktų pasiūlymų iniciatyvas, teikiamas svarstyti Seimo pavasario sesijai. Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti daugiau kaip 100 teisės aktų projektų: Darbo kodekso pakeitimus, Mokėjimo įstatymo pakeitimus dėl sukčiavimo, Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus dėl su priklausomybe susiduriančių lošėjų, įstatymo projektus, susijusius su karinės infrastruktūros plėtra ir kt
Vyriausybė atsitraukia nuo plano įsteigti naują Regionų ministeriją. Vietoj to bus išplėstos jau esamos Vidaus reikalų ministerijos funkcijos, sustiprinant regionų politikai priskiriamas sritis.
Kitos naujienos
Europos Komisija paskelbė naują paramos iniciatyvą, skirtą rytinėms ES pasienio šalims, įskaitant ir Lietuvai. Numatoma integruoti Baltijos valstybių elektros tinklus, remti žiedinės ekonomikos iniciatyvas, modernizuoti dvejopos paskirties infrastruktūrą, spręsti darbo jėgos trūkumo ir depopuliacijos problemas per švietimo, kovos su dezinformacija bei žiniasklaidos atsparumo programas.
Prezidentas, premjerė, Seimo pirmininkas, užsienio ir krašto apsaugos ministrai su patarėjais aptarė pagrindines Lietuvos užsienio politikos gaires. Prezidentas patvirtino, kad Lietuva toliau aktyviai rems Ukrainą, sankcijos Baltarusijai bus pratęstos dar 12 mėnesių, ir kad planuojamas 20-asis sankcijų paketas Rusijai.
Prezidentas Gitanas Nausėda šiek tiek minkština savo anksčiau išsakytą poziciją ir teigia, kad Vilnius yra suinteresuotas atkurti normalius diplomatinius santykius su Kinija, tačiau kartu nori išnaudoti ir ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu potencialą. Tam iš esmės dabar pritaria ir URM ministras K. Budrys. Aktyvios viešos diskusijos šia tema tęsiasi jau keletą savaičių, o jas iš esmės inicijavo premjerė I. Ruginienė, kritikuodama praėjusioje konservatorių Vyriausybėje priimtą sprendimą leisti atidaryti Taivano atstovybę Lietuvoje ir ragindama sugrįžti prie ES taikomo politikos standarto Kinijos-Taivano klausimu.