Lex Lietuva | Rugsėjo 3 - 7 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Rugsėjo 17-21 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Rinkimų naujienos

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nutarimų projektus dėl kitąmet vyksiančių Prezidento, Europos parlamento ir Savivaldybių tarybų bei merų rinkimų datų. Savivaldybių tarybos ir merai turėtų būti renkami kovo 3 d., Prezidento rinkimai turėtų vykti gegužės 12 d., kartu svarstoma rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, o Europos parlamento nariai turėtų būti renkami gegužės 26 d.

Pirmadienį ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė dalyvausiantis Respublikos Prezidento rinkimuose. Apklausose pirmaujantis ekonomistas apie savo sprendimą paskelbė Vilniuje, šalia Gyvybės mokslų centro kartu su savo šalininkais ir žurnalistais. G. Nausėda pranešimo metu akcentavo gerovės valstybę, kaip pagrindinį Lietuvos tikslą, kurio jis ketina siekti. Taip pat, G. Nausėda pristatė ir savo komandą, su kuria ketina eiti į rinkimus. Joje yra švietimo ekspertas Linas Slušnys, verslininkas Ilja Laursas, ekonomistas Teodoras Medaiskis, žurnalistas Vytaras Radzevičius, Vytauto didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas, Vilniaus universiteto profesorius Tomas Davulis ir kiti. Rinkimų štabui vadovaus ilgametė G. Nausėdos kolegė Algė Budrytę. G. Nausėda rinkimų programą žada paskelbti artimiausiu metu.

Lapkritį vyksiančiuose Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirminiuose prezidento rinkimuose turėtų dalyvauti trys kandidatai: Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda ir Vygaudas Ušackas. Kiti kandidatai, kurie buvo iškelti partijos skyriuose atsiėmė savo kandidatūras arba pranešė ketinantys dalyvauti Europos parlamento rinkimuose.  Ekonomistas G. Nausėda ir diplomatas V. Ušackas jau yra galutinai apsisprendę ir paskelbę, jog sieks Respublikos prezidento posto, o Seimo narė I. Šimonytė ketina apie savo sprendimą pranešti artimiausiu metu. Nei I. Šimonytė, nei G. Nausėda nėra Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai, tačiau jų laimėjimas partijos vidiniuose rinkimuose reikštų būsimą partijos palaikymą Prezidento rinkimuose. V. Ušackas yra partijos narys, tačiau tuo atveju, jeigu jis nelaimėtų vidinių partijos rinkimų, jis turėtų apsispręsti ar nutraukti savo rinkiminę kampaniją ar pasitraukti iš partijos. Pirminiai TS-LKD rinkimai turėtų vykti lapkričio 3–4 dienomis.

Politinių partijų naujienos

Praėjusią savaitę, Zanavykų rinkimų apygardoje vyko rinkimų į Seimą pirmasis turas, kuriame pirmąsias dvi vietas užėmė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė Irena Haase ir savarankiškai išsikėlęs kandidatas Mindaugas Bastys. I Haase pirmame ture surinko 33,87% balsų, o M. Bastys 19,44% - jie abu patenka į spalio 7 d. vyksiantį antrąjį rinkimų į Seimą turą. Rinkimų dieną balsavo 29,8 % apygardos rinkėjų. Laisva Seimo nario vieta atsirado praėjusios Seimo sesijos metu, kai Mindaugas Bastys atsisakė savo mandato po to, kai Konstitucinis teismas pripažino jį pažeidusiu Konstituciją ir sulaužusiu priesaiką, tačiau Seime neužteko balsų pašalinti Seimo narį apkaltos proceso tvarka.

Kitos naujienos

Liberalų sąjūdis vykusiame vidiniame balsavime išsirinko kandidatą, kurį kels į Klaipėdos mero postą, kitąmet vyksiančiuose tiesioginiuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose. Nedidele balsų persvara vidinius rinkimus laimėjo Simonas Gentvilas surinkęs 48 balsus, tuo tarpu dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas surinko 42 balsus. V. Grubliauskas Klaipėdos mero pareigas eina antrąją kadenciją iš eilės, nuo 2011 m. Seimo narys S. Gentvilas patvirtino, kad ketina dalyvauti mero rinkimuose ir teigia, kad toks sprendimas buvo jau seniai planuotas.

Trišalei tarybai nepavyko rasti kompromiso dėl minimalaus mėnesio atlyginimo kėlimo nuo kitų metų pradžios. Vyriausybė siūlo MMA kelti iki 430 eurų, profesinės sąjungos pasisako už 450 eurų ribą, tuo tarpu darbdaviai yra nusprendę likti prie 420 eurų ribos. Galutinį sprendimą dėl minimalaus atlyginimo kėlimo turėtų priimti Vyriausybė.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.