Lex Lietuva | Rugsėjo 3 - 7 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Spalio 15-19 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Politikų reitingai

Kandidatams pradėjus viešai skelbti savo apsisprendimą dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Prezidento rinkimuose, pakito pirmasis politikų reitingų trejetas. Delfi užsakymu, bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto turimo duomenimis daugiausiai visuomenės palaikymo sulauktų ekonomistas Gitanas Nausėda, kiek mažiau palaikymo surinktų dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, o trečioje vietoje rugsėjo mėnesio duomenimis būtų Seimo narė Ingrida Šimonytė. Kandidatai, kurie surinktų daugiau nei 5% visuomenės palaikymo:

Kandidatas

Rugsėjis

Rugpjūtis

Gitanas Nausėda

25,1%

19,7%

Saulius Skvernelis

10,5%

10,7%

Ingrida Šimonytė

10,3%

8,0%

Vygaudas Ušackas

9,8%

8,3%

Visvaldas Matjošaitis

8,3%

14,4%

Vilija Blinkevičiūtė

5,4%

5,8%

Politinių partijų naujienos

Seimo narys, Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas nusprendė prisijungti prie „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime. Iki šiol politikas dirbo mišrios Seimo narių grupės sudėtyje. V. Bukauskui prisijungus prie „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, jos narių skaičius išaugo iki 8 narių. Tvarkiečiai pakvietė V. Bukauską prisijungti prie partijos, kadangi sutampa jų požiūris dėl kelių idėjų, tarp kurių yra pridėtinės vertės mokesčio lengvata maisto produktams bei lengvosios pramonės prekėms. V. Bukauskas gavo savo partijos leidimą jungtis prie tvarkiečių frakcijos ir dirbti valdančiojoje daugumoje. Vis dėlto, abi partijos kol kas jungtis neketina.

Dabartinis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius paskelbė, kad ketina siekti būti perrinktas antrajai kadencijai. R. Šimašius ketina kurti rinkimų komitetą ir su juo dalyvauti rinkimuose. Pristatydamas savo planus R. Šimašius minėjo, kad ketina skatinti investicijas, kurios leistų atnaujinti Vilniaus mokyklas, ketinama įvesti atlyginimų grindis pedagogams, taip pat atnaujinti Naujininkų ir Stoties rajonus, atnaujinti Geležinkelio stotį bei įrengti naują autobusų stotį. Kartu meras žada, kad kiekviename miegamajame rajone bus įrengta po naują traukos centrą (pavyzdžiui: nacionalinį stadioną Šeškinėje, Baseiną Fabijoniškėse ar koncertų salę Naujamiestyje), atnaujinti infrastruktūrą laisvalaikio praleidimui, kasmet nutiesti po 100 km naujų gatvių ir šaligatvių. Ketindamas registruoti atskirą rinkimų komitetą, R. Šimašius atsiskiria nuo Liberalų sąjūdžio, kuris savo ruožtu ketina kelti savo rinkimų sąrašą savivaldybių tarybų rinkimuose.

Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskich nusprendė kandidatuoti į Vilniaus miesto mero postą. Kalbėdamas apie savo viziją V. Uspaskich įvardijo nemokamą viešąjį transportą Vilniečiams, kurį įvestų palaipsniui pagal socialines grupes. Taip pat, V. Uspaskich planuoja sukurti „Vilniaus miesto pasą“, kuris leistų lengvatinėmis  sąlygomis naudotis miesto infrastruktūra ir paslaugomis.

Seimas nepritarė valdančiųjų iniciatyvai pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Mykolui Majauskui, kuris dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu kreipėsi į prokuratūrą dėl šmeižto. Apkaltą palaikė valdantieji valstiečiai – žalieji ir socialdemokratų darbo partijos frakcija, kurie M. Majauskas savo veiksmais (kreipimusi į prokuratūrą dėl šmeižto) piktnaudžiavo teise ir savo Seimo nario statusu.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė nusprendė nuo 2019 m. sausio 1 d. didinti minimalią mėnesio algą 30 eurų iki 430 eurų. Kitais metais taip pat įsigalios mokesčių reforma, kuri numato konsoliduoti darbdavių ir darbuotojų mokesčius, todėl realiai minimali alga prieš mokesčius pasieks 555 eurų.

Seimas priėmė Vyriausybės įstatymo pataisas, kuriomis nutarta pakeisti Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų pavadinimus. Pakeitimai, kurie įsigalios 2019 m. sausio 1 d. numato, kad Ūkio ministerijos pavadinimas keisis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, o Švietimo ir mokslo ministerija vadinsis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Seimas pradeda svarstyti 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinėms reformoms. Biudžeto projekte numatyta 10,587 mlrd. eurų valstybės biudžeto pajamų ir per 11,681 mlrd. eurų išlaidoms. 2019 m. biudžete numatytas 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto perteklius, todėl planuojama, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų. Didžiausią biudžeto dalį ketinama skirti socialiniai apsaugai - 5,472 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai numatoma skirti 2,155 mlrd. eurų, krašto apsaugai numatyta per 948 mln. eurų. Biudžeto projekto svarstymas persikėlė į Seimo komitetus, o į plenarinių posėdžių salę jis turėtų grįžti lapkričio 22 dieną.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.