Lapkričio 5-9 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Rinkimų naujienos

Sekmadienį Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-SLKD) pirmą kartą Lietuvoje rengė pirminius rinkimus dėl partijos remiamo kandidato Respublikos prezidento rinkimuose. TS-LKD partijos remiama kandidate, surinkusi apie 79 % balsų tapo Ingrida Šimonytė. Buvusi finansų ministrė, pirminiuose rinkimuose nurungė diplomatą Vygaudą Ušacką. Rinkimuose dalyvavo beveik 21 tūkst. žmonių, iš kurių didelė dalis nėra partijos nariai. I. Šimonytė nėra partijos narė todėl ji galės savarankiškai formuoti rinkimų štabą ir programines nuostatas, o partija prisidės prie paramos kandidatei telkimo.

Kartu su TS-LKD remiamo kandidato į prezidento rinkimus rinkimuose, vyko potencialių TS-LKD kandidatų į Europos Parlamentą reitingavimas. Pirminiai duomenys rodo, kad daugiausiai palaikymo sulaukė istorikas Liudas Mažylis, po jo Seimo nariai Andrius Kubilius, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Rasa Juknevičienė, Audronis Ažubalis. Kiti TS-LKD kandidatai surinko atitinkamai mažiau balsų. Partijos įstatai leidžia Partijos pirmininkui šiek tiek koreguoti išreitinguotą asmenybių sąrašą, todėl galimi nedideli pakeitimai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas paskelbė pasitraukiantis iš Liberalų sąjūdžio. Politikas nusprendė, jog nori dalyvauti kitąmet vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose, tačiau Liberalų Sąjūdis jau anksčiau buvo paskelbęs, jog savo kandidatu į Klaipėdos mero postą kels Simoną Gentvilą. V. Grubliauskas neturėdamas kito pasirinkimo kaip dalyvauti rinkimuose nutarė kurti rinkimų komitetą.

Praėjusią savaitę iš Liberalų sąjūdžio pasitraukė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Pastaroji taip pat pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime. Trečiadienį prasidėjo oficiali savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kampanija, o R. Šimašius buvo pirmasis kuris tądien Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatė steigiamuosius rinkimų komiteto „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ dokumentus. Meras jau kalbasi su Liberalų sąjūdžio nariais, kurie norėtų prisijungti prie rinkimų komiteto komandos.

Politinių partijų naujienos

Ketvirtadienį Seimui nepavyko atmesti Prezidentės veto dėl Politinių partijų įstatymui, kuris turėjo numatyti suteikti finansines dotacijas partijoms, įkurtoms po rinkimų, jei jos turi frakciją Seime. Šios pataisos buvo iniciuotos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei naujai įkurtos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, kuriai toks pakeitimas leistų gauti finansavimą iš valstybės biudžeto. Valdančiajai daugumai pritrūko tik 3 balsų, kad Prezidentės veto būtų atmestas, todėl kol kas politinių partijų finansavimo tvarka nesikeičia – dotacijos skiriamos tik toms partijoms, kurios yra dalyvavusios Seimo, Europos parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose.

Seimas pritarė siūlymui pradėti tyrimą dėl situacijos žemės ūkio sektoriuje. Už tokį tyrimą pasisako net 36 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, bei 15 kitų frakcijų atstovų. Seimas dar turės apsispręsti ar šį klausimą turėtų svarstyti Kaimo reikalų komitetas ar speciali, tam sukurta komisija. Planuojamas tyrimas apims žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimą, ES fondų paramos skirstymą, trąšų ir sėklų rinkos reguliavimą, žemės ūkio mokslo ir inovacijų politiką. Analizuojamas laikotarpis apims 1991-2016 metus.

Seimui nepavyko patvirtinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos parlamentinio tyrimo išvadų, kuriomis siūloma keisti LRT tarybos skyrimo tvarką, bei LRT valdymo struktūrą. Šie siūlymai buvo stipriai kritikuojami žiniasklaidos atstovų ir opozicijos teigiant, kad tokie pokyčiai gali panaikinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Vis dėlto valdančioji dauguma, kuri ir yra šio tyrimo iniciatorė, neketina palikti šio klausimo. Atlikto tyrimo išvadas įvertinti perduota Seimo kultūros komitetui, vadovaujamam Ramūno Karbauskio. Anksčiau išvadas svarstė taip pat „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.