Lapkričio 12-16 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Politinių reitinge lyderiai nesikeičia – pirmąją vietą užima Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, po jų rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, o trečiąją vietą užima partija „Tvarka ir teisingumas“. Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija užimtų ketvirtą vietą ir užbaigtų partijų peržengsiančių 5% rinkimų barjerą sąrašą. Kitos partijos šios ribos neperžengtų. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“ apklausą atliko spalio 16-30 d. Reitingų rezultatai:

Kartu su partinių preferencijų tyrimu, visuomenės buvo klausiama kurį kandidatą jie laikytų tinkamiausiu Ministro pirmininko postui. Lyderiu šioje lentelėje išlieka dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, po jo rikiuojasi Gabrielius Landsbergis, trečia pagal populiarumą yra Vilija Blinkevičiūtė. Pirmasis dešimtukas:

Vyriausioji rinkimų komisija pripažino opozicinę Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) šiurkščiai pažeidus rinkimų kompanijos finansavimo reikalavimus. Dėl šios priežasties LSDP neteks pusės milijono eurų valstybės biudžeto dotacijos. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad per 2016 m. Seimo rinkimus, socialdemokratai nuslėpė daugiau kaip 100 tūkst. eurų išlaidų. Nors LSDP neneigia padariusi pažeidimų, tačiau mano, kad jie nebuvo šiurkštūs bei svarsto galimybę VRK sprendimą skųsti teismui.

Kitos naujienos

Likus pusei metų iki Prezidento rinkimų startuoja oficiali prezidento rinkimų kampanija. Vyriausioji rinkimų komisija pradėjo oficialiai registruoti politinės kampanijos dalyvius ir vykdys registraciją iki vasario 21 d. (tik registruoti kandidatai galės kandidatuoti rinkimuose). Iki kandidatų registracijos pabaigos pretendentai turės surinkti nemažiau nei 20 tūkst. palaikymo parašų. Kol kas viešai paskelbę savo ketinimą kandidatuoti yra šie kandidatai: Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda, Naglis Puteikis, Petras Auštrevičius, Aušra Maldeikienė, Valentinas Mazuronis, Arvydas Juozaitis. Rinkimai į Respublikos prezidentus vys 2019 m. gegužės 12 d.

Šia savaitę įpusėjo dabartinė Seimo kadencija – praėjo lygiai du metai nuo kadencijos pradžios.  Teigiama, kad valdančioji dauguma iš esmės vykdo savo užsibrėžtus tikslus, vis dėlto kai kurie sprendimai priimami skubotai ir neįvertinus visų galimų padarinių, taip pat nevengiama ir populistinių sprendimų. Per pastaruosius metus Seimo koalicijos sudėtis kito: pradžioje valdančiąją koaliciją sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partiją, vėliau, pastarajai pasitraukus, prie valstiečių – žaliųjų prisijungė „atskilusi“ Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai. Nuo kadencijos pradžios pasikeitė Ūkio, Žemės ūkio ir Teisingumo ministrai. Svarbiausi valdančiosios daugumos įgyvendinti darbai:

• Valstybinių įmonių valdymo pertvarka;
• Alkoholio prieinamumo mažinimas;
• Minimalios algos bei pensijų didinimas, vaiko pinigų įvedimas;
• 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto skyrimas krašto apsaugai;
• Socialinės ir mokesčių srities reformos;
• Teigiamas viešųjų finansų balansas.

Teisingumo ministerija parengė Lobistinės veiklos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti lobistinės veiklos skaidrumą ir išviešinti teisėkūros procesui įtaką darančius asmenis. Įstatymo pataisomis numatoma sudaryti galimybę asmenims, kuriems netaikomas lobistinės veiklos reguliavimas, tačiau jie daro įtaką teisėkūros procesui, įsirašyti į „asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą“ bei deklaruoti savo veiklą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Visiems kitiems, lobistine veikla užsiimantiems asmenims, reikėtų registruotis į lobistų sąrašą bei atitinkamai teikti savo veiklos deklaracijas. Numatoma, kad lobistinės veiklos įstatymas nereglamentuos tik viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veiklos, tenkinančios viešąjį interesą. Visi kiti, teisėkūrai įtaką darantys asmenys turės vadovautis naujojo Lobistinės veiklos įstatymo nuostatomis.