Lex Lietuva | Rugpjūčio 28 - rugsėjo 1 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Gruodžio 17 - 21 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Vyriausybės naujienos

Paskirtas naujasis kultūros ministras – juo tapo literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas. Pastaruosius dešimt metų M. Kvietkauskas vadovavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui. Jis yra baigęs lietuvių kalbos ir literatūros studijas bei studijavęs judaiką Oksfordo universiteto Hebrajų ir judaikos studijų centre. M. Kvietkauskas ministro poste pakeis iki šiol dvejus metus šias pareigas ėjusią Lianą Ruokytę – Jonsson, kuri buvo atleista Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyva. Ministras kalbėdamas apie pirmuosius darbus įvardijo siekį suvienyti kultūros bendruomenę bendram darbui bei norą įgyvendinti strateginius pokyčius. Kandidatų į kitus du laisvus švietimo ir mokslo bei aplinkos ministro postus, kol kas nėra pateikiama.

Politinių partijų naujienos

Politinių partijų reitingų viršūnė išlieka nepakitusi. Pirmoje vietoje rikiuojasi Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, antrieji – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tretieji – Lietuvos socialdemokratų partija. Pastarosios partijos palaikymas per paskutinį mėnesį išaugo daugiausiai. Penkių procentų rinkiminį barjerą taip pat peržengtų partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga. Kitų partijų palaikymas šios ribos neperžengia.

 

Lapkritis

Spalis

TS-LKD

19,9 %

19 %

LVŽS

16,2 %

15,2 %

LSDP

8,4 %

6,2 %

“Tvarka ir teisingumas“

8,1 %

9,2 %

LLRA - KŠS

5 %

4,3 %

Partija „Tvarka ir teisingumas“ išsirinko savo kandidatą į Vilniaus miesto mero rinkimuose – juo tapo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė partijos valdyba. R. Žemaitaitis kalbėdamas apie konkurentus pabrėžė, kad pastarieji labai daug žada, tačiau priešingai nei jis, mažai ką daro, todėl linkėjo jiems daugiau nuveiktų darbų. Į Vilniaus mero postą paskelbti jau visi didžiųjų politinių jėgų kandidatai: konservatoriai kelia Dainiaus Kreivio kandidatūrą, socialdemokratai – Gintauto Palucko, darbiečiai – Viktoro Uspaskich, liberalai – Martyno Nagevičiaus, valstiečiai – Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą. Rinkimuose varžysis ir dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius bei ilgametis buvęs sostinės meras Artūras Zuokas.   

Teisėkūros naujienos

Seimas nutarė pratęsti rudens plenarinę sesiją iki sausio 12 d. Parlamentarai po naujųjų metų į posėdžius rinksis du kartus - sausio 11 ir 12 dienomis. Per pratęstą Seimo sesiją prisieks naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, planuojama priimti Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, Žemės gelmių įstatymo, Transporto lengvatų įstatymo, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas ir kitus įstatymus. Pratęstos sesijos posėdžiuose taip pat planuojama apsispręsti dėl naujų kandidatūrų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigas, spręs dėl etikos ir procedūrų kontrolieriaus paskyrimo, bus pristatyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimai, projektai, susiję su sveikatos reforma.

Seimas ketvirtadienį nepritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos parlamentinio tyrimo išvadoms, kuriose siūlyta keisti LRT valdymo struktūrą. Už šias pataisas balsavo tik valdančioji Valstiečių žaliųjų sąjungos frakcija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga. Vis dėlto, Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis žadėjo panašias pataisas teikti pavasarį. Seimo nariai dėl LRS tyrimo komisijos teisėtumo yra kreipęsi į Konstitucinį teismą, tačiau vis dar nėra sulaukta jo išvados.

Ketvirtadienį Seimas taip pat pritarė Saugiojo tinklo sukūrimui. Priimtomis Valstybės informacinių išteklių valdymo pataisomis siekiama pakelti kibernetinio saugumo būklės lygį Lietuvoje. Įstatyme įtvirtinta pareiga institucijoms, kurios valdo ar tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti, privalomai naudotis tik Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu – jo teikiamomis elektroninių ryšių paslaugomis ir jungtis prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų tik per Saugųjį tinklą.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!