Vasario 4 - 8 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę nutarė neskirti Premjero Sauliaus Skvernelio siūlytos kandidatės į Aplinkos ministro postą, dabartinės teisingumo viceministrės Irmos Gudžiūnaitės. Po šio Prezidentės sprendimo, Ministras pirmininkas teigia manąs, jog su šia Prezidente naujos Aplinkos ministro kandidatūros veikiausiai nepavyks suderinti, todėl tikėtina, kad naujas kandidatas į šį postą bus siūlomas tik po gegužę įvyksiančių prezidento rinkimų. Tokiai Ministro pirmininko nuomonei pritaria ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, teikdamas jog daugiau kandidatų į šią poziciją nebus teikiama, o Vyriausybė susitvarkys su savo darbais ir turėdama vienu ministru mažiau. Aplinkos ministrą pareigose kol kas pavaduoja energetikos ministras.

Teisingumo ministras paskelbė apie planus septynias Teisingumo ministerijai pavaldžias įstaigas sukelti į vieną naują pastatą. Teisingumo ministerija ketina parduoti dabar jai priklausančias patalpas ir pastatus Vilniaus centre ir už gautas lėšas pastatyti naują pastatą ministerijai priklausančiame sklype Drujos gatvėje. Tokiai idėjai pritaria ir Turto bankas. Teigiama, kad dabartinės institucijų patalpos esančios Vilniaus centre yra nepatogios nei darbuotojams nei institucijose besilankantiems lankytojams. Naujame pastate galėtų įsikurtų Kalėjimų departamentas, Valstybinis patentų biuras, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Europos teisės departamentas ir Lietuvos teismo ekspertizės centras.

Kitos naujienos

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė darbo našumo reitingą, kuriame Lietuva užima 24 vietą iš 35 lyginamų valstybių. Darbo našumu, skaičiuojamu pagal vidutinę dirbančio gyventojo per valandą 2017 metais sukurtą šalies bendrojo vidaus produkto dalį Lietuva (43,2 JAV doleriai) lenkia Lenkiją (38,5), Estiją (37,9), Latviją (36,6) Portugaliją, Čekiją, Vengriją, Pietų Korėją ir kitas valstybes. Našiausiomis valstybėmis pripažintos Airija (99,5), Liuksenburgas (98,5) ir Norvegija (83,1).

Nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ paskelbė demokratijos reitingą, kuriame Lietuva surinko 91 balą iš 100 galimų. Lietuva demokratijos reitinge lenkia savo kaimynes Latviją (87) bei Lenkiją (84), tačiau kiek atsilieka nuo Estijos, kuri surinko 94 taškus. Nuo praėjusių metų, Lietuvos įvertinimas demokratijos srityje nepasikeitė. Sudarant reitingą yra tiriamos pilietinės ir politinės laisvės, rinkimų procesas ir opozicijos teisės bei laisvės, žiniasklaidos nepriklausomumas ir nevyriausybinių organizacijų laisvės.

Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas paskelbė ataskaitą apie kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui. Tarnybos teigia, jog pastaruoju metu padaugėjo prieštaringos reputacijos potencialių investuotojų į Lietuvos „fintech“ sektorių. Teigiama, kad kai kurios kompanijos yra registruotos lengvatinio apmokestinimo zonose (pavyzdžiui, Vanuatu ar Kaimanų salose) bei turi sudėtingas ir neskaidrias verslo valdymo schemas, kurios veda link priešiškų Lietuvai valstybių. Lietuvos Bankas pastaruoju metu aktyviai skatina „fintech“ plėtrą Lietuvoje, supaprastindamas licencijavimo tvarką bei vykdydamas viešųjų ryšių strategiją. Tokiu būdu jau yra priviliota ne viena tarptautinė finansinių technologijų kompanija. Vis dėlto, žvalgybos institucijos ragina tobulinti teisinį reglamentavimą, kuris neapsunkindamas investuotojų galėtų užtikrinti griežtesnę potencialių investuotojų patikrą ir priežiūrą. Ataskaitoje taip pat pristatomos ir kitos grėsmės nacionaliniam saugumui: Rusijos karinis aktyvumas, galima užsienio valstybių įtaka būsimuose Lietuvos Prezidento rinkimuose, rizikingi investuotojai į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbius ūkio sektorius ir kitos grėsmės.