Kovo 18-22 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Seime sutarta dėl opozicijos bendradarbiavimo. Trijų opozicinių frakcijų Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų frakcijų atstovai pasirašė susitarimą dėl opozicijos lyderio. Ši pozicija bus užimama rotacijos principu: pirmieji opozicijai vadovaus liberalai ir jų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė – Nielsen, rudenį postą perims socialdemokratai ir jų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas, o kitą pavasarį – konservatoriai ir jų seniūnas Gabrielius Landsbergis. Spaudos konferencijos metu frakcijų seniūnai teigė, jog susitarimas pavyko siekiant apginti demokratiją ir vis dažniau pozicijos norimas paminti žmogus teises bei laisves. Opozicija mato nuolatinį valdančiųjų siekį varžyti visuomenės ir opozicijos demokratines teises bei piktnaudžiavimą valdžios suteikiamais resursais.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Konstitucijos pataisas, kuriomis įteisintas individualus konstitucinis skundas ir sudaryta galimybė asmenims kreiptis į Konstitucinį Teismą. Į Konstitucinį Teismą asmenys galės kreiptis dėl Seimo, Vyriausybės ar Prezidento leidžiamų teisės aktų, jei jais priimtas sprendimas galėjo pažeisti asmens konstitucines teises ir laisves. Vis dėlto, kreipimasis bus galimas tik tokiu atveju, jei iki tol bus panaudotos visos įmanomos teisinės gynybos priemonės. Iki šiol į Konstitucinį teismą galėjo kreiptis tik Seimas, Seimo narių grupė, Vyriausybė, Prezidentas ar teismai.

Seimas priėmė Reklamos įstatymo pakeitimus, kuriais nustatė, jog už klaidinančios reklamos priežiūrą bus atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Iki šiol reklamos pažeidimais rūpinosi  Konkurencijos tarnyba. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vykdo ir kitus įstatyme numatytos priežiūros reikalavimus, todėl funkcijų konsolidavimas leis užtikrinti operatyvesnį pažeidimų nagrinėjimą bei vienodą įstatymo nuostatų taikymą.  

Po įvykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų Seimo nario mandato atsisakys liberalas Vitalijus Gailius, kuris buvo išrinktas Joniškio meru bei valstietis Bronius Markauskas, kuris buvo išrinktas Klaipėdos rajono meru. Dėl šios priežasties ne vėliau kaip po pusmečio Žiemgalos bei Gargždų rinkiminėse apylinkėse bus surengti nauji Seimo rinkimai. Į savivaldybių tarybas taip pat buvo išrinkti Kęstutis Mažeika, Valerijus Simulik bei Povilas Urbšys, tačiau jie tarybos mandatų atsakė ir nutarė likti dirbti Seime.

Vyriausybės naujienos

Premjeras Saulius Skvernelis į laisvą Aplinkos ministro poziciją ketina teikti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos kandidatūrą. Premjeras savo pasirinkimą žada komentuoti tik po oficialaus kandidato pateikimo Prezidentei. Lietuvos valstiečių žaliųjų frakcija Seime yra išreiškusi palaikymą Kęstučio Mažeikos kandidatūrai. Dabartinis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas turi žemės ūkio mokslų daktaro laipsnį, kurį įgijo Lietuvos veterinarijos akademijoje. Aplinkos ministerija neturi vadovo jau keletą mėnesių, po to kai Saulius Skvernelis atstatydino buvusį ministrą Kęstutį Navicką. Iki šiol ministerijos laikinojo  vadovo pareigas eina Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Kitos naujienos

Vyriausioji rinkimų komisija nagrinės Petro Gražulio ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos skundus dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymų apie ministrą pirmininką Saulių Skvernelį rinkimų metu. Abu skundai teigia, jog Prezidentė vykdė rinkiminę agitaciją per sekmadienį vykusius merų rinkimus, kuomet politinė agitacija yra draudžiama. Prezidentė komentavo kandidato į prezidentus Sauliaus Skvernelio pasiūlymą Baltarusijai dėl Astravo elektrinės, taip pat ir jo pasisakymus apie Lietuvos santykius su Latvija. Skundų iniciatoriai teigia, jog tokiais veiksmais D. Grybauskaitė pažeidė rinkimų agitacijos draudimą.

Sekmadienį pasibaigusiuose savivaldybių merų rinkimuose, Panevėžio mieste buvo perrinktas, nuo pareigų anksčiau nušalintas meras Rytis Račkauskas. Dėl galimo piktnaudžiavimo politikas buvo devynis mėnesius nušalintas nuo pareigų. Nors tyrimai dėl galimos prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo tęsiami, tačiau prokurorė dėl tolesnio mero nušalinimo į teismą nesikreips, todėl R. Račkauskas galės eiti savo pareigas.

Finansų ministerija pateikė makroekonomines prognozes 2019 – 2022 metams. Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei Europos sąjungos šalių vidurkis. Tai lemia stipri vidaus paklausa, augantis darbo užmokestis bei darbuotojams palanki darbo rinka. Prognozuojama, kad 2019 m. BVP turėtų didėti 2,6 proc., 2020 m. BVP turėtų augti 2,4 proc., 2021 m. – 2,3 proc., 2022 m. – 2,3 proc. Augančiam darbo užmokesčiui įtakos turi ir palanki ekonominė padėtis ir įgyvendinta mokesčių reforma. Augančios pajamos skatina vidaus vartojimą, kuris teigiamai veikia ekonomikos augimą. Prie šių veiksnių prisideda darbo jėgos aktyvumo augimas. 2018 m. pasiektas geriausias migracijos rezultatas per visą nepriklausomybės laikotarpį, kadangi sumažėjo emigracija į Didžiąją Britaniją bei rekordiškai išaugo imigrantų srautas iš Baltarusijos ir Ukrainos.