Lex Lietuva | Vasario 11 - 15 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Balandžio 1-5 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Vyriausybės naujienos

Prezidentė trečiadienį į pareigas paskyrė naująjį Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys iki šiol vadovavo Seimo Aplinkos apsaugos komitetui. Būsimasis ministras tikina, jog ketina tęsti pradėtas reformas aplinkos apsaugos srityje ir svarbiausiais prioritetais laiko pokyčius miškų sektoriuje, vandentvarkoje, aplinkosaugoje bei statybų reglamentavimo tobulinime. Kęstutis Mažeika yra žemės ūkio mokslų daktaras, išsilavinimą įgijęs Lietuvos veterinarijos akademijoje. Naujasis ministras pareigas pradės eiti po to, kai prisieks Seimo plenarinio posėdžio metu, kuris numatomas kitą savaitę.

Kaune pradeda veikti „veidrodinė“ Žemės ūkio ministerija. Kol kas naujose patalpose dirba tik 10 darbuotojų, tačiau netrukus šis skaičius pradės augti. Teigiama, jog dalis etatų bus užimami naujų darbuotojų, kurie bus atrenkami konkurso būdu, o kitą dalis darbuotojų, iki kitų metų pirmo ketvirčio bus perkelti iš Vilniaus. Žemės ūkio ministras tvirtina, kad darbuotojų, kurie nusprendė apskritai palikti savo pareigas dėl numatomo kraustymosi į Kauną nėra daug. Pati ministerija ruošia „Darbuotojų gerovės paketą“, kuriuo bus kompensuojamos dalinės kelionės išlaidos, planuojamas lankstus darbo grafikas bei nuotolinių darbo vietų sukūrimas, todėl tikimasi, jog ženklaus darbuotojų sumažėjimo nebus.

Trečiadienį Vyriausybėje pristatyti pradėtų 6 struktūrinių reformų atlikti darbai ir pirmieji rezultatai. Vyriausybė vykdo reformas švietime, sveikatos apsaugoje, mokesčių ir pensijų sistemoje, kovoje su šešėline ekonomika, inovacijų srityje. Skelbiama, jog sėkmingai įvykdžius mokesčių konsolidaciją ir atlyginimų perskaičiavimą, vidutinės neto pajamos išaugo 104 eur, iš kurių 40 eur padidėjo būtent dėl mokesčių reformos. Šešėlio mažinimo srityje jaučiamas išaugęs pajamų deklaracijų tikslinimas, taip pat gyventojai pradeda naudotis nauja Gyventojų pajamų mokesčio susigražinimo galimybe už išlaidas būsto ar automobilio remontu bei auklių paslaugoms. Pensijų srityje padidėjo papildomai kaupiančių nuo savo darbo užmokesčio bei gaunančių papildomą valstybės paskatą. Sveikatos apsaugos srityje pastebimas laukimo eilių pas gydytojus sutrumpėjimas, be to padaugėjo slaugos paslaugų teikiamų namuose skaičius. Taip pat skaičiuojama, jog sumažėjo pacientų išlaidų skirtų kompensuojamiesiems vaistams dalis, o kartu išaugo gydytojų atlyginimai. Švietimo sektoriuje darbo užmokestis išaugo vidutiniškai 40 proc., o kartu užbaigtas Lietuvos Edukologijos universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto bei Vytauto Didžiojo universiteto jungimas. Inovacijų srityje įsigaliojo naujas Technologijų ir inovacijų įstatymas, padedantis pagrindą palankios inovacijų ekosistemos plėtrai.

Prezidento rinkimų naujienos

Vyriausioji rinkimų komisija toliau tikrina kandidatų į Prezidentus surinktų parašų autentiškumą, tačiau paskelbta, jog jau yra įregistruoti 6 kandidatai surinkę reikiamą 20 000 palaikymo parašų skaičių. Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo Vytenį Povilą Andriukaitį, Arvydą Juozaitį, Gitaną Nausėdą, Saulių Skvernelį, Ingridą Šimonytę ir Valdemarą Tomaševskį. Galutinis kandidatų sąrašas bus patvirtintas balandžio 12 d.

Kitos naujienos

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir mero rinkimus laimėjęs Remigijus Šimašius ir jo komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“ toliau tęsia derybas dėl valdančiosios koalicijos. Kol kas pranešama, jog R. Šimašiaus komanda derasi su visais, išskyrus devynis mandatus turinčią Artūro Zuoko komandą bei tris mandatus iškovojusią Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą. Jeigu su kitomis partijomis būtų susitarta dėl bendros koalicijos, valdantieji Vilniaus miesto savivaldybėje turėtų 39 mandatus iš 51. Bendras programines nuostatas R. Šimašius derina su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovais, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovais bei Darbo partijos atstovais. Meras dar prieš rinkimus buvo sakęs, jog bendroje koalicijoje su A. Zuoko komanda nedirbs, o su valstiečiais – žaliaisiais derybos nutrūko neradus bendrų programinių nuostatų.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!