Lex Lietuva | Birželio 24 - 28 politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Balandžio 22-26 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Prezidento rinkimų naujienos

Iki Prezidento rinkimų liekant kiek daugiau nei 2 savaitėms, pasikeitė ilgą laiką eiliškumo nekeitęs reitingų lyderių trejetas. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ duomenimis, į pirmąją vietą paliko Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų remiama Ingrida Šimonytę, kurią palaikytų 22,3 proc. apklausos dalyvių. Į antrąją vietą nusileido ekonomistas Gitanas Nausėda, surinkęs 21,9 proc. palaikymo balsų. Skirtumas tarp kandidatų yra paklaidos ribose. Trečioje vietoje užtikrintai laikosi Premjeras Saulius Skvernelis, kurį palaikytų 16,7 procento apklausos dalyvių. Kiti kandidatai sulaukė gerokai mažiau nei 10 proc. palaikymo balsų.

Politinių partijų naujienos

Prasideda Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko tiesioginiai rinkimai. Juose varžysis dabartinis pirmininkas Gintautas Paluckas bei socialdemokratų frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas. Rinkimuose, kurie tęsis iki balandžio 27 dienos gali dalyvauti visi partijos nariai.

Europos parlamento rinkimų naujienos

Paaiškėjo visuomeninių rinkimų komitetų ir partijų tvarka, kuria organizacijos rikiuosis Europos parlamento rinkimų biuletenyje. Iš viso rinkimuose dalyvaus 16 organizacijų. Burtų keliu traukiant eiliškumo numerius buvo paskirstytos 17 vietų, tačiau Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga bei Rusų aljansas nusprendė sudaryti koaliciją, todėl jie pasirinks vieną iš abiejų partijų ištraukų numerių. Netrukus turėtų paaiškėti ir organizacijų kandidatų sąrašai. Komitetai ir partijos išsidėstys tokia tvarka:

  1. Visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“;

  2. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga;

  3. Lietuvos žaliųjų partija;

  4. Lietuvos socialdemokratų partija;

  5. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai;

  6. Visuomeninis rinkimų komitetas „Lemiamas šuolis“;

  7. Lietuvos centro partija;

  8. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga;

  9. Darbo partija;

  10. Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“;

  11. Lietuvos socialdemokratų darbo partija;

  12. Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“;

  13. Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“

  14. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai);

  15. Politinė partija Rusų aljansas;

  16. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis;

  17. Partija Tvarka ir teisingumas;

Kitos naujienos

Vyriausybė pritarė Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo iki 2025 m. strategijai. Numatyta, per kelerius metus į prieš krizinį lygį gražinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos valstybės tarnautojų algos, taip pat numatyta, palaipsniui kelti atlyginimus atskirų sektorių darbuotojams. Jau kitais metais numatyta nuo 10 iki 15 procentų didinti mokytojų, dėstytojų, kultūros bei socialinių darbuotojų, vidaus tarnybos statutinių tarnautojų atlyginimus. Planuojama jų algas sieti su vidutiniu šalies atlyginimu. Šiai strategijai nepritaria Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, kuri teigia, jog strategija nenumato, jog pirmiausia atlyginimai didės mažiausiai uždirbantiems valstybės tarnautojams, priešingai iš bazinio dydžio kėlimo labiausiai pasipelnyti turėtų institucijų vadovai. Planuojama, kad atlyginimų kėlimas kitąmet pareikalaus 400 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Nutarta atnaujinti Kibernetinio saugumo tarybos sudėtį, ją išplėsti įtraukus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Interneto žiniasklaidos ir Lietuvos savivaldybių asociacijų, bei energetikos įmonių grupės UAB „EPSO-G“ atstovus. Praplėtus Kibernetinio saugumo tarybos sudėtį, sudaroma galimybė padidinti svarstomų klausimų apimtį, susijusių su kibernetinio saugumo kultūros skatinimu, kibernetinio saugumo užtikrinimu savivaldybių institucijose ir įstaigose, žiniasklaidos priemonėse ir energetikos sektoriuje. Poreikis padidinti tarybos sudėti atsirado pastebėjus, kad vis dažniau kibernetinės atakos yra nukreiptos ne tik į viešąjį, bet ir į privatų sektorių, taip pat ir tokius svarbius sektorius, nuo kurių priklauso nepertraukiamas paslaugų gyventojams tiekimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įtraukimas grindžiamas poreikiu užtikrinti kokybišką švietimą kibernetinio saugumo tematika bendrojo lavinimo bei aukštosiose mokyklose.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.