Lex Lietuva | Balandžio 29 - gegužės 3 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Gegužės 20-24 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Vyriausybės naujienos

Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko komandą papildė nauja viceministrė – pareigas pradėjo eiti Ingrida Veliutė. Naujoji viceministrė kuruos kultūros paveldo ir atminties institucijų politikos, kultūros turinio skaitmeninimo ir sklaidos klausimus. I. Veliutė yra menotyrininkė, paveldo tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė. Iki paskyrimo į šias pareigas I. Veliutė buvo Lietuvos kultūros tarybos nare, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto viceprezidente. Taip pat ji yra dėsčiusi Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus dailės akademijoje, yra vadovavusi Kauno miesto muziejaus Pilies skyriui.

Šiuo metu Susisiekimo ministerijai pavaldų Registrų centrą po pertvarkos ketinama perduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, atsakingai už valstybės informacinių išteklių konsolidavimą valstybiniu lygmeniu. Pastaraisiais metais Registrų centre buvo keičiamas įmonės veiklos organizavimas, keičiami duomenų teikimo principai. Įvykdyti pokyčiai lėmė 137% išaugusį įmonės pelną ir trečdaliu padidėjusią grąžą valstybei. Įgyvendinant Valstybės informacinių išteklių konsolidavimą, Registrų centras yra vienas iš strateginių objektų, dalyvaujančių šiame procese. Registrų centras tvarko esminius valstybės informacinius išteklius – pagrindinius valstybės registrus ir informacines sistemas, kuriuose kaupiami valstybei svarbūs duomenys, kurių pagrindu kuriamos ir teikiamos elektroninės paslaugos.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje patvirtintas Saugiojo valstybės duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašas, į kurį įtraukta 451 institucija turinti pavestas funkcijas ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių, mobilizacijos, karo ir kitų kritinių atvejų metu. Šis tinklas bus nepriklausomas nuo viešųjų ryšių tinklų ir galės veikti krizės ar karo sąlygomis, tuo pačiu užtikrinant ir svarbiausių institucijų veiklos tęstinumą. Saugiojo tinklo modelis bus kuriamas išnaudojant jau esamą valstybės valdomų tinklų infrastruktūrą, nes šiuo metu svarbiausi valstybės įstaigų serveriai, registrai ir duomenys išskirstyti beveik 100 duomenų centrų. Šį tinklą administruos biudžetinė įstaiga „Kertinis valstybės telekomunikacijų centras“ (buvusi VĮ „Infostruktūra“).

Nacionalinės mokėjimo agentūros valdovo pareigas laikinai eiti paskirtas Jonas Valikonis. Kiek anksčiau Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys atleido jo agentūros vadovą Eriką Bėrontą, po to kai Valstybės saugumo departamentas balandį pareiškė, jog E. Bėrontas negali dirbti su įslaptinta informacija. Nors pagal pareigybę Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija, E. Bėrontas ketina ministro sprendimą skųsti teismui.

Vyriausybė pritarė Vertybinių popierių įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama plėtoti šalies kapitalo rinką bei sukurti geresnes sąlygas  smulkioms ir vidutinėms įmonėms pritraukti lėšas projektų įgyvendinimui. Įstatymu įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo suteikiama teisė ES šalims narėms laisvai nustatyti 1–8 milijonų eurų vertybinių popierių siūlymo bendrą pardavimo ES per 12 mėnesių ribą, iki kurios reikėtų taikyti išimtį skelbti prospektą – dokumentą, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie vertybinių popierių emitentą ir jo viešai siūlomus vertybinius popierius. Taip pat reglamentu įvedama galimybė mažoms ir vidutinėms bei mažos kapitalizacijos įmonėms leisti supaprastintą prospektą.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.