Lex Lietuva | Vasario 19 - 23 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Birželio 3 - 7 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Prezidento naujienos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė birželio 11-ąją (antradienį), Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Šįkart metinio pranešimo neklausys premjeras S. Skvernelis, kuris kaip tik kitą savaitę atostogaus. Be to, metinis pranešimas bus skaitomas Seimo valdantiesiems svarstant galimybę pakeisti Seimo pirmininką V. Pranckietį, socialdarbiečių lyderiu Gediminu Kirkilu. Tikimasi, kad valstybės vadovė savo paskutiniame metiniame pranešime ne tik įvertins dabartinę po rinkimų susidariusią politinę situaciją, apžvelgs valstybės padėtį, įvardins svarbiausias spręstinas problemas, bet ir apibendrins savo dešimties metų buvimą aukščiausiame poste. Metinius pranešimus apie šalies vidaus ir užsienio politiką valstybės vadovą įpareigoja daryti Lietuvos Konstitucija. Tai bus jau dešimtasis nuo 2009-aisiais prezidentės pareigas einančios D. Grybauskaitės metinis pranešimas.

Seimo naujienos

Jei gautų pasiūlymą, Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis svarstytų galimybę prisijungti prie valdančiąją koaliciją buriančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Politikas sakė, kad, jo žiniomis, Mišrioje Seimo narių grupėje yra ir kitų parlamentarų, kurie svarstytų galimybę prisijungti prie „valstiečių“ frakcijos. P. Gražulis tvirtino, kad postais nesidomi, bet jam rūpi stabili valdančioji koalicija. Jo nuomone, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis turėtų užleisti postą koalicijos partneriams, jei tai bus numatyta koalicinėje sutartyje. Šios dienos skaičiavimais, „valstiečių“, tvarkiečių“ ir „socialdarbiečių“ koalicija galėtų turėti 69 narius. R. Karbauskis teigia, kad dėl prisijungimo prie valdančiosios koalicijos kalbamasi su visais politikais. Politikas teigė norįs, kad ta koalicija, kokia ji bebūtų - iš trijų ar keturių partijų - turėtų faktinę daugumą.             

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Toks sprendimas priimtas įvertinus duomenis, surinktus ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo. Pareigūnų turimi duomenys leidžia manyti, kad P. Gražulis 2015 - 2017 m., uždarosios bendrovės interesais ir siekdamas turtinės naudos, galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. Duoti parodymus kaip specialusis liudytojas p. Gražulis atsisakė, bylą vadindamas politiniu persekiojimu. Tyrimas pradėtas 2016 metais, „Judex“ produkcijoje radus kenksmingų medžiagų.

Memorandumo punktas, kad Seimo pirmininko pareigos priklauso „socialdarbiečiams“, gali būti pakeistas, teigia pirmoji parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė. Apie tai per bendrą LVŽS ir Lietuvos socialdemokratinės darbo partijos (LSDDP) frakcijų posėdį užsiminė ir socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas. Po prezidento rinkimų LVŽS ėmėsi iš naujo formuoti valdančiąją daugumą ir pasirašė memorandumą dėl koalicijos su LSDDP bei „Tvarka ir teisingumu“. Šios partijos taip pat laukia prisijungiant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų. Koalicijos memorandume numatyta, kad ministru pirmininku toliau siūlomas Saulius Skvernelis, o Seimo pirmininko postas atitenka socialdarbiečiams. Valstiečių deleguotas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atsistatydinti atsisako.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė patvirtino planus, kaip per artimiausią dešimtmetį turėtų augti Lietuvos karių skaičius. Pagal Vyriausybės patvirtintą projektą, profesionalų iki 2028 metų turėtų išaugti nuo 10,9 tūkst. iki beveik nei 14,5 tūkst. karių. Krašto apsaugos savanorių pajėgų narių arba kitų aktyviojo rezervo karių skaičius augtų beveik 1000-čiu, iki 6,3 tūkst. karių. Triskart iki 3,9 tūkst. asmenų turėtų didėti pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius. Tuo metu šauktinių skaičius turėtų išaugti šimtu – iki 3,9 tūkstančio. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos studentų ir Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių skaičius nesikeistų ir siektų atitinkamai 320 ir 610. Tokie plėtros planai parengti atsižvelgiant į partijų susitarimą, kad 2030 metais krašto apsaugai bus skiriama 2,5 proc. BVP. Šiuo metu Lietuva skiria kiek daugiau nei 2 procentus. 


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!