Birželio 24 - 28 politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Valdančiosios koalicijos sutarties pasirašymas yra nukeliamas savaitei – sutartį partneriai planuoja pasirašyti liepos 5d. Nors anksčiau buvo skelbta, kad derybos yra iš esmės baigtos ir sutartis turėjo būti pasirašyta dar šią savaitę, vis dėlto dalis nuostatų dar nėra suderintos. Valstiečių – žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis tikina, kad planuoja rasti sutarimą tarp visų keturių partijų, nors neatmeta galimybės, nesusitarus pasirašyti sutartį tik trims šalims. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga yra pasiūliusi į koalicijos programą įtraukti punktą dėl vaiko pinigų didinimo iki 100 eurų ir teigia, jog dėl šios nuostatos nenusileis, tačiau R. Karbauskis nemato galimybės visiems vaikams skirti minėtą sumą pinigų. Socialdarbiečiai vienu iš svarbiausių reikalavimų laiko Socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelį, o Seimo pirmininko pozicija jiems iš esmės nėra svarbi. Tvarkiečiai skaičiuoja, jog turėtų gauti bent vieną ministeriją, o dėl antrosios papildomai tartųsi su valstiečiais – žaliaisiais. Valdantiesiems nepavykus susitarti dėl plačiosios koalicijos, neatmetama galimybė formuoti mažumos Vyriausybę.

Iširo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime, kadangi iš jos pasitraukė Darbo partijos narys Valentinas Bukauskas. Tam, kad frakcija Seime galėtų egzistuoti, ją sudaryti turėtų mažiausiai 7 nariai, tačiau pasitraukus V. Bukauskui, frakcijoje liko tik 6 nariai. Jei nepavyks artimiausiu metu frakcijai surasti naujų narių, buvę tvarkiečiai turės dirbti mišrioje Seimo narių grupėje. Tvarkiečių lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, jog ieškos naujų narių, kurie norėtų prisijungti prie frakcijos, tam kad būtų išlaikytas minimalus frakcijos narių skaičius. Valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat neatmeta galimybės „deleguoti“ tvarkiečiams Seimo narį iš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos. V. Bukauskas iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nusprendė pasitraukti po to, kai to reikalaujantį sprendimą priėmė Darbo partijos taryba. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich teigia, kad svarstytų V. Bukausko grįžimą į tvarkiečių frakciją, jeigu Darbo partija būtų įtraukta į derybas dėl valdančiosios koalicijos.

Antradienį Seimas nusprendė nepanaikinti Seimo nario Petro Gražulio teisinės neliečiamybės. Už P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimą balsavo 65 Seimo nariai, 3 buvo prieš, 25 – susilaikė. Pagal Seimo Statutą, Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę galima tik tokiu atveju, kai tokį sprendimą palaiko daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Prieš kelias savaites Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti Seimo nario teisinę neliečiamybę, argumentuodamas surinktais duomenimis dėl galimo piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, papirkimo, prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. Pats P. Gražulis šiuos kaltinimus neigia ir bylą vadina politiniu susidorojimu.

Ilgametis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų narys Rimantas Jonas Dagys stabdo narystę partijoje. Tokį sprendimą Seimo narys priėmė dėl nesutampančio jo ir partijos požiūrio į Vaiko teisių pagrindų įstatymo nuostatas. Parlamentaras anksčiau yra nepaklusęs partijos prezidiumo nutarimui įpareigojančiam nepalaikyti minėto įstatymo taisymo, kuriuo būtų reglamentuota teisė tėvams auklėti savo vaikus. Antradienį TS-LKD Priežiūros komitetas nusprendė sustabdyti R. Dagio narystę partijoje metams ir siūlyti neleisti jam su partija kandidatuoti Seimo rinkimuose, kadangi Seimo narys pažeidė partijos įstatus ir partijos nario pareigas. Pats R. Dagys partiją kaltina nusisukus nuo anksčiau deklaruotų krikščioniškų, konservatyvių vertybių, o partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį sistemiškai liberalizuojant partiją.

Teisėkūros naujienos

Seimas po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis siekiama lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. Už tokį sprendimą balsavo balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 26 parlamentarai. Tam, kad šis sprendimas būtų įteisintas įstatymu, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Antradienį Seimas taip pat svarstymo stadijoje pritarė kitoms Darbo kodekso pataisoms, kuriomis numatoma darbdavius įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį. Numatoma, kad darbdavys, skelbdamas darbo skelbimą, privalės nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio darbo užmokesčio arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydį arba dydžio intervalą. Teigiama, kad įsigaliojus nustatytai tvarkai darbuotojai turės daugiau derybinių galių derintis dėl būsimo darbo užmokesčio. Tam, kad minėtas įstatymo projektas būtų priimtas, Seimas balsuos dar vieną kartą.