Lex Lietuva | Birželio 3 - 7 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Liepos 15 - 19 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Seimo naujienos

Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė teikimą Seimui premjeru skirti Saulių Skvernelį. Parlamentarų balsavimas šiuo klausimu numatytas kitą savaitę. Žurnalistams G. Nausėda pabrėžė, kad „bet koks kitas kandidatūros teikimo variantas nulemtų pakankamai didelį politinį neapibrėžtumą, kurio dabartinėmis sąlygomis reikėtų vengti“. Prezidentas tikina, kad kandidatų į ministrus sąrašo dar nėra, o su galimu premjeru yra aptarę kai kurias galimas kandidatūras, taip pat Vyriausybės formavimo principus. Premjeras yra teigęs, kad kabinete keisis daugiau nei vienas ministras. Tai reiškia, kad Seime reikės balsuoti ne tik dėl S. Skvernelio paskyrimo premjeru, bet ir dėl Vyriausybės programos. Tokia procedūra bus reikalinga, nes bus pasikeitę daugiau kaip pusė ministrų nuo S. Skvernelio Vyriausybės įgaliojimų gavimo 2016-aisiais.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė, kad Seimo pirmininko postą atsisakantis palikti Viktoras Pranckietis bus apskųstas partijos Etikos komisijai ir turi būti iš jos šalinamas. Jis tvirtino neįsivaizduojantis jokio kito sprendimo, kaip tik V. Pranckiečio šalinimas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos dėl nesutarimų su partijos vadovybe. Tačiau V. Pranckietis atsistatydinti atsisako ir jo bandymą atleisti laiko R. Karbauskio kerštu, todėl Seimo pirmininko atžvilgiu bus organizuojama nepasitikėjimo procedūra.

Vyriausybės naujienos

Sauliaus Skvernelio teigimu, svarstoma įvesti nekilnojamojo turto ir taršių automobilių mokesčius. Jis paminėjo, kad tai mokesčiai, kurie nedarys įtakos fiskalinei drausmei. Premjero teigimu, tai bus daugiau skatinančios priemonės, generuojančios valstybės biudžetui daugiau pajamų. Tokie Vyriausybės planai dėl didesnių pajamų į biudžetą surinkimo, kurias būtų galima nukreipti finansuoti šalies gyventojų gerbūvį įvairiose srityse, bus derinami su naujojo prezidento programinėmis nuostatomis. „Valstiečių“ frakcijos vadovas R. Karbauskis dar birželio pradžioje tvirtino, kad nei visuotino NT, nei automobilių apmokestinimo šalyje nebus, nes jie gyventojams taptų per didele našta. Tarptautinės organizacijos ne vienerius metus Lietuvai siūlo įvesti NT ir taršių transporto priemonių mokesčius. Vyriausybė pernai teikė siūlymą 0,3 proc. apmokestinti antrą ir kitus vieno žmogaus turimus būstus, tačiau jis Seime pritarimo nesulaukė.

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad atnaujintoje Vyriausybėje turėtų likti tas pats finansų ministras – Vilius Šapoka. Pastarosiomis savaitėmis būta neoficialios informacijos, kad V. Šapoka nėra nusiteikęs likti Vyriausybėje, kai ji bus atnaujinta po prezidento priesaikos. G. Nausėda ir S. Skvernelis įtikino V. Šapoką likti ministrų kabineto nariu, atsakingu už finansus. Pats V. Šapoka nekomentuoja nei neoficialių žinių, kad gali nebelikti kabinete, nei to, kad tęs darbą. Esą tai – prezidento ir premjero kompetencijos klausimas. Formaliai į Vyriausybę jį delegavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau V. Šapoka nėra partinis ir 2016-aisiais formuojant dabartinį kabinetą sutiko tapti ministru kaip profesionalus finansininkas.

S. Skvernelis tvirtina, kad per beveik 3 darbo metus jo vadovaujama 17-oji Vyriausybė įgyvendino didesnę dalį darbų, įskaitant ir mokesčių reformą, kuria siekiama mažinti mokesčių naštą. Dabar, anot jo, ypatingas dėmesys turi būti skirtas socialinei atskirčiai mažinti. S. Skvernelis pabrėžė, kad Vyriausybės programa, patvirtinta 2016 m. gruodį, nebus koreguojama, kad ir kiek ministrų pasikeis kabinete. Kitą savaitę Seimas balsuos dėl S. Skvernelio kandidatūros patvirtinimo, o po to – tikriausiai ir dėl Vyriausybės programos, jeigu kabinete po premjero ir prezidento derybų pasikeis daugiau kaip vienas ministras. Premjeras norėtų, kad Vyriausybės programa išliktų tokia pati, tuo būdu užtikrinant jos darbų tęstinumą. Seimas kitą antradienį diskutuos ir balsuos dėl prezidento teikimo skirti S. Skvernelį premjeru.

Prezidentas G.Nausėda penktadienį kviečiasi valdančiosios koalicijos lyderius aptarti Vyriausybės formavimo principus. LVŽS, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškosios šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) bei Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) suformuota valdančioji koalicija turi Seime 75 mandatus iš 141. R. Karbauskis pakartojo, kad greičiausiai Vyriausybėje pasikeis daugiau kaip vienas ministras, nes vien pagal koalicijos sutartį turėtų pasikeisti keli kabineto nariai – žemės ūkio, vidaus reikalų, susisiekimo, galbūt ir krašto apsaugos. R. Karbauskio nuomone, jeigu TTP sutiks formaliai deleguoti R. Karoblį į Vyriausybę, tuomet jis išliks krašto apsaugos ministru. Jis išliktų ir tuo atveju, jeigu valdančiosios partijos persiderėtų koalicijos sutartį ir Krašto apsaugos ministerija formaliai atitektų LVŽS dispozicijai, o TTP būtų kompensuotas šis pareigybės praradimas. Remigijus Žemaitaitis, TTP lyderis, neatmetė, kad R. Karoblis gali išlikti kabineto nariu. Apie tai, kad gali būti pakoreguotas valdančiosios koalicijos sutarties priedas, kuriame kalbama apie atsakomybės Vyriausybėje pasidalinimą tarp partijų, yra užsiminęs ir S. Skvernelis.

Premjeras S.Skvernelis ruošiasi artimiausiu metu vykti į Briuselį susitikti su paskirtąja Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen, kad aptartų su ja galimą kandidatą į eurokomisarus nuo Lietuvos. Kol kas neoficialiai minima bent dešimtis potencialių kandidatų. Bene realiausiu įvardijamas ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Pirmiausia norima Lietuvos valdžios institucijose baigti formalumus, susijusius su Vyriausybės atnaujinimu, be to, palikti galimybę pačiam S. Skverneliui su U. von der Leyen derinti galimą eurokomisaro kandidatūrą bei jo atsakomybės sritis. Neatmetama, kad premjeras būsimai EK vadovei nuveš bent dvi galimas kandidatūras – vyro ir moters, kaip yra paprašiusi U. von der Leyen. Rugsėjį ir spalį Europos Parlamentas žada diskutuoti ir balsuoti dėl kiekvieno pasiūlytojo kandidato į eurokomisarus. U. von der Leyen laikosi savo siekio, kad būsimoje EK būtų maždaug po lygiai vyrų ir moterų. Anksčiau premjeras minėjo, kad Lietuvai būtų labai gerai gauti su ekonomika, transportu, energetika arba saugumu, išorės sienų apsauga susijusį eurokomisaro portfelį. Kol kas ir viešojoje erdvėje minimos V. Sinkevičisus, R. Karoblio, L. Linkevičiaus, V. Šapokos, E. Jankevičiaus, Ž. Vaičiūno, G.Kirkilo, D. Matulionio, V. Ušacko ir J. Neliupšienės pavardės.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!