Lapkričio 7 - 11 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Trečiadienį rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) pasirašė koalicijos sutartį su Lietuvos socialdemokratų partija. Naujuoju premjeru bus teikiamas valstiečių žaliųjų kandidatas Saulius Skvernelis, o Seimo pirmininku – Viktoras Pranckietis. LVŽS rinkimuose laimėjo 56 mandatus, tačiau prie jų frakcijos Seime ketina prisijungti dar keletas nepartinių narių, todėl jų frakcija turėtų susidaryti iš 59 – 60 Seimo narių. Prie socialdemokratų turėtų prisijungti 2 Darbo partijos atstovai, tad ši frakcija turėtų susidaryti iš 19 narių.

Koalicijos susitarime numatyta, jog socialdemokratai gaus 3 ministrų portfelius iš 14. Jie vadovaus Teisingumo, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijoms. Visi kiti postai bus užimti valstiečių žaliųjų. Partijos taip pat sutarė turėti bendrą konsultacinę tarybą, kurioje dirbs po keturis kiekvienos partijos atstovus. Šį taryba turėtų būti atsakinga už politinių klausimų sprendimą.

Teisėkūros naujienos

Šią savaitę Seime vyko paskutiniai šios kadencijos Seimo plenariniai posėdžiai. Jų metu Parlamentarai spėjo priimti daugybę įstatymų projektų tarp kurių: Vietos savivaldos įstatymas, naujas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas.Taip pat, paskutinio posėdžio metu prisiekė dar kartą Seimo kontrolieriumi paskirtas A. Normantas. Jis penkerių metų kadencijai paskirtas jau trečiąjį kartą. Kitą pirmadienį, lapkričio 14 – ąją, į pirmąjį posėdį susirinks jau naujos kadencijos Seimas, dirbsiantis ateinančius ketverius metus. Į jį perrinkta tik 59 dabartinių, kadenciją baigiančių parlamentarų, dauguma iš likusiųjų 82 – jų  – politikos naujokai.

Antradienį Seimas priėmė Prezidentės pasiūlytas Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis sugriežtinama savivaldybių valdomų įmonių steigimo tvarka bei numatomas naujas savivaldybių viešųjų paslaugų teikimo modelis. Pagal naująjį įstatymą, nauja savivaldybės įmonė galės būti įkurta tik gavus Konkurencijos tarybos leidimą. Savivaldybės bus įpareigotos viešinti informaciją apie savo valdomas įmones ir jų veiklos rezultatus, gautą paramą ir vykdomus paramos projektus. Savivaldybės naujus viešųjų paslaugų teikėjus galės steigti tik tuo atveju, kai kiti viešųjų paslaugų teikėjai neteikia arba negali teikti tokių paslaugų ekonomiškai ir geros kokybės.

Kitos naujienos

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), remdamasis 2015 m. duomenimis, paskelbė Savivaldybių indeksą. Tarp miestų, Vilnius užtikrintai pirmauja šiame indekse, tuo tarpu tarp mažųjų savivaldybių pirmauja Kauno rajonas, nedaug nuo jo atsilieka Klaipėdos rajonas.  Didžiosios savivaldybės reitinge rikiuojasi taip: Vilnius, Klaipėda, Šiauliai, Kaunas, Alytus, Panevėžys. Prasčiausiai šių metų savivaldybių indekse atrodo Ignalina. LLRI teigimu, bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių: veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų, mažėjo bedarbių, skolas sugebėjo sumažinti trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių. Tyrimas rodo, jog didžiausias atotrūkis yra ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

• taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
• savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
• mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
• efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
• atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
• savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių.