Rugsėjo 30 - spalio 4 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Europos Parlamente (EP) ketvirtadienį vyko Lietuvos deleguojamo eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus klausymai. Nuo jų rezultatų priklausys, ar dabartinis Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras taps jauniausiu istorijoje Europos Komisijos (EK) nariu. Naujosios EK pirmininkė Ursula von der Leyen siūlo V. Sinkevičiui aplinkosaugos ir vandenynų komisaro portfelį. Tačiau norint gauti įgaliojimus būtinas ir EP patvirtinimas, o pastarajam savo ruožtu – kandidatų į eurokomisarus klausymų EP komitetuose procedūra. Kadangi lietuviui teikiamas portfelis yra „dvigubas“, V. Sinkevičiaus „kryžminę apklausą“ vykdė net du EP komitetai – Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos bei Žuvininkystės. Procedūra bus baigta ir spalio 23 d. EP balsuos už V. Sinkevičiaus bei kitų tinkamų kandidatų į eurokomisarus patvirtinimą. Jeigu balsavimas EP sesijoje praeis sėkmingai, V. Sinkevičius nuo lapkričio 1 d. pradės eiti EK nario pareigas ir, atitinkamai, neteks Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministro portfelio bei Seimo nario mandato. Dauguma iš 11-os Lietuvoje išrinktų europarlamentarų žada arba balsuoti už V. Sinkevičių, arba bent jau nebalsuoti prieš. Aiškiai neigiamai prieš šį kandidatą yra nusiteikęs tik Stasys Jakeliūnas, kuris, beje, kaip ir V. Sinkevičius, yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas. Jei bus patvirtintas, 28-erių V. Sinkevičius taps jauniausiu eurokomisaru Bendrijos istorijoje.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) greičiausiai dirbs ir Kaune, ir Vilniuje, tvirtina ŽŪM ministras Andrius Palionis. Pasak jo, galutinai į perkėlimo klausimus atsakys darbo grupė, šiuo metu vertinanti ministerijos informacijos srautus, skyrių bendradarbiavimą ir ryšius su pavaldžiomis įstaigomis. Darbo grupė iki lapkričio 30 dienos turi pateikti savo išvadas. ŽŪM viceministrui Petrui Narkevičiui Seime pasisakius, kad ministerija į Kauną nebus keliama ir jis išsakantis būtent „ministerijos poziciją“, ministras A. Palionis sakė, kad jo pavaduotojas „išsireiškė ne taip visiškai tiksliai“. Premjeras S. Skvernelis pakartojo, kad ministerija bus perkelta į Kauną, o priešingą poziciją pristatęs P. Narkevičius nesuvokia savo pareigų. Rugsėjo viduryje buvo svarstyta galimybė perkelti 40 ministerijos darbo vietų į Kauną, iki 20 – į Alytų, iki 30 – į Panevėžį ir iki 20 į Šiaulius. A. Palionis, kuris yra ir Seimo narys, teigė, kad pats dirbti turėtų Vilniuje. Šiuo metu ministerijoje yra apie 220 darbo vietų.

Premjeras S. Skvernelis sako palaikantis Seimo pirmininką V. Pranckietį, atsisakantį trauktis iš pareigų. Jis teigė palaikantis ir buvusios prezidentės išsakytą situacijos vertinimą. Pasak S. Skvernelio, kylantys ginčai pradeda kenkti ir Lietuvos užsienio politikai. Neseniai valdančiųjų lyderis R. Karbauskis nesėkmingai mėgino blokuoti Seimo pirmininko vizitą į Armėniją. V. Pranckietis paragino valdančiuosius kuo greičiau teikti projektą dėl jo atstatydinimo. „Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis sako, kad Seimo pirmininkas tai daro žinodamas, jog nemažai parlamentarų kitą savaitę bus komandiruotėse, todėl valdantieji nesurinks reikalingo 71 balso. R. Karbauskis sakė, kad balsavimas vyks radus datą, kada galės dalyvauti visi valdančiosios koalicijos atstovai. Būtinas kiekis parašų, dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku, surinkti prieš kelis mėnesius, tačiau projektas neregistruojamas dėl rizikos, kad neužteks balsų jį atstatydinti.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) pareiškus, kad planuojamas įvesti naujas bankų turto mokestis pabrangins bankų paslaugas, premjeras S. Skvernelis teigia, jog asociacijos retorika yra apgailėtina. Anot jo, bankai Lietuvoje veikia iš esmės oligopolijos sąlygomis, jiems trūksta konkurencijos. LBA, preliminariai išanalizavusi bankų turto mokesčio poveikį, teigia, kad dėl to bankų paslaugos gali brangti 8% – apie 60 centų per mėnesį kiekvienam klientui. Būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–4,6%, paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3% iki 3,8%. Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis mano, kad iš bankų turto mokesčio būtų galima surinkti apie 40 mln. Eur. S. Skvernelis tvirtina, kad apie konkrečius skaičius bus galima kalbėti, kai bus parengtas projektas.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2019 metų sausio–rugpjūčio mėnesių centrinės valdžios perviršis buvo 533,7 mln. Eur ir sudarė 1,1% prognozuojamo šių metų BVP. Centrinės valdžios perviršis per sausį–rugpjūtį buvo 64,2 mln. Eur didesnis nei 2018 m. per tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 469,5 mln. eurų (1% BVP). Mokesčiai sudarė 57,3% sausio–rugpjūčio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 33,2% – socialinės įmokos. Per šių metų pirmus aštuonis mėnesius didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 58,3%, dotacijos – 13,8% bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 14,2%. Prognozuojamas 2019 metų BVP – 48,3 mlrd. Eur.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, siekdamas platesnio dialogo su Minsku, tinkamai atstovauja Lietuvos nacionaliniams interesams, o jo adresu nukreipta kritika neturi pagrindo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas taip pat primena, kad Astravo AE saugumo klausimas keliamas visuose dvišaliuose susitikimuose su ES valstybių vadovais, kaip ir ES institucijų formatais. Prezidentūra teiks Seimui rudens plenarinėje sesijoje svarstyti kelių įstatymų pataisas, kurios sugriežtins licencijų išdavimą