Spalio 21 - 25 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Antradienį Seimas pakartotinai balsavo dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atleidimo iš pareigų. Slapto balsavimo metu nebuvo pritarta V. Pranckiečio atleidimui. Už nutarimą „Dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ balsavo 63, prieš buvo 5, rasta 11 negaliojančių biuletenių. Tam, kad Seimo pirmininkas būtų atleistas reikėjo bent 71 balso pritarančio atleidimui.

Biudžeto ir finansų komitetas baigė „2009 m. finansų krizės tyrimą“ ir pristatė jo išvadas. Tyrimo išvadose nebeliko kaltinamųjų asmenų pavardžių bei rekomendacijų Prezidentui įvertinti Lietuvos Banko vadovybės veiksmus. Dabartinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo teigimu, konkrečius asmenis kaltinti būtų sunku, kadangi tuo metu sprendimus priiminėjo institucijos in corpore. Vis dėlto, šio tyrimo iniciatorius, buvęs BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas vis dar siūlo apsvarstyti galimybę kurti komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko idėją.

Valstybės biudžeto ir mokesčių naujienos

Seime pateiktas 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Projektu siūloma patvirtinti daugiau nei 11,545 mlrd. eurų valstybės biudžeto pajamas ir apie 12,650 mlrd. eurų išlaidas išlaidoms ir turtui įsigyti (asignavimai viršija pajamas beveik 1,105 mlrd. eurų). Finansų ministerijos duomenimis, 2019 m. didžiausią biudžeto dalį siūloma skirti socialinės apsaugos sričiai – 6,190 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai 2,303 mlrd. eurų, švietimui 1,568 mlrd. eurų, gynybai 1,107 mlrd. eurų. Biudžeto projekto svarstymas persikelia į Seimo komitetus. Pagrindiniu komitetu, šiam ir kitiems mokestiniams projektams, yra paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, visi kiti komitetai svarstymo procese bus papildomais. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 21 d., antrojo svarstymo – gruodžio 5 d. Valstybės biudžetą patvirtinti tikimasi gruodžio viduryje.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Tomo Tomilino pristatytą Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siūloma Lietuvoje įvesti naują stambios prekybos mokestį. Mokestis būtų mokamas už atlygį, gautą už prekes fiziniams asmenims, kai šie prekes įsigytų vartojimo tikslais. Pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą taikydamas 1 proc. mokesčio tarifą. Projektai toliau bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete, bei papildomu paskirtame Ekonomikos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti lapkričio 21 d

Seimas grąžino tobulinti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų. Buvo siūloma, kad 0,5 procento mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų; 1 procento mokesčio tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 500 tūkst. eurų; 2 procentų mokesčio tarifas taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 500 tūkst. Eurų (šiuo metu minimalus tarifas 0,3 procento). Projektą iniciatoriai gali patobulinę teikti iš naujo.

Seime taip pat nepritarta ir Automobilių transporto taršos mokesčio projektui, kuriuo buvo siūloma įvesti mokestį taršioms transporto priemonėms atsižvelgiant į jos išmetamą CO2 kiekį. Mokestis būtų mokamas transporto priemonės registracijos metu, arba perregistruojant ją naujam valdytojui. Projektas po pateikimo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, jog ministerijoje patobulinus projektą jis bus pakartotinai teikiamas Seimui.