Spalio 28 - 31 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Trečiadienį Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Finansų rinkos dalyvių mokesčio projektą bei jo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir nusprendė nepritarti Seimo Teisės departamento išvadai, dėl galimo bankų apmokestinimo projekto prieštaravimo Konstitucijai. Vis dėlto, projektas dar bus šiek tiek koreguojamas, kad neliktų abejonių dėl jo neatitikimo svarbiausiam šalies dokumentui. Patobulintas projektas vėl bus teikiamas Seimui. Projektu siūloma apmokestinti finansų įstaigų turtą, kuris viršija 300 mln. eurų. Šis turtas būtų apmokestintas 0,03% tarifu.  

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo įteisinti prievolę politikams deklaruoti savo susitikimus su lobistais. Šis siūlymas teikiamas Seime svarstomoms Lobistinės veiklos įstatymo pataisoms, kuriose anksčiau buvo įtvirtintas „kryžminis deklaravimas“ (kai prievolę deklaruoti susitikimus turi tiek lobistai, tiek ir politikai), tačiau vengiant administracinės naštos politikams jo buvo atsisakyta. R. Karbauskis siūlo, kad susitikimus deklaruoti turėtų Prezidentas, Seimo nariai, ministrai ir viceministrai, Vyriausybės ir ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, administracijų vadovai ir jų pavaduotojai. R. Karbauskio teigimu, kryžminis deklaravimas yra būtinas užtikrinti teisėkūros procesų skaidrumą, tačiau specialistai mano, kad tokiu pasiūlymu nebus pasiektas tikslas išviešinti teisėkūros procesui įtaką darančius asmenis. Priešingai, toks deklaravimas gali dar labiau pakenkti viešumui, o politikai, nenorėsiantys apsikrauti papildoma administracine našta, atsisakys susitikti su įvairiais lobistais, tarp jų ir visuomenės atstovais.

Vyriausybės naujienos

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2019 metų pirmų 9 mėnesių centrinės valdžios perviršis buvo 555,6 mln. eurų ir sudarė 1,1 proc. prognozuojamo šių metų BVP. Centrinės valdžios perviršis per sausį-rugsėjį buvo 35,1 mln. eurų didesnis nei 2018 m. per tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 520,5 mln. eurų. 2019 metų centrinės valdžios pajamos sausį-rugsėjį buvo 10 255,8 mln. eurų, išlaidos – 9 479,0 mln. eurų. Mokesčiai sudarė 57,7 proc. sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios pajamų, 33,1 proc. – socialinės įmokos. Per šių metų pirmus devynis mėnesius didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 58,6 proc., dotacijos – 13,4 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 13,9 proc.

Kitos naujienos

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga ketvirtadienį surengė streiką prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Streikas buvo rengiamas tuo pat metu, kai Švietimo mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius kvietė penkias profesines sąjungas aptarti kolektyvinės sutarties įgyvendinimą. Streikuojanti profesinė sąjunga tikina, kad pasirašytoje sutartyje buvo suplanuota pedagogų atlyginimo kėlimui kitąmet skirti 118 mln. eurų, tačiau valstybės biudžeto projekte liko tik 55 mln. eurų. Apie galimybę streikuoti pradėjo kalbėti ir kitos profesinės sąjungos.

Buvęs Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tapo Vilniaus šilumos tinklų valdybos nariu. Naujasis valdybos narys teigia turįs nemažai patirties šilumos sektoriuje kaip auditorius ir konsultantas, o prieš pradedant darbą valstybės valdomose energetikos įmonėse, jis daugiau nei 10 metų dirbo didžiausiose audito kompanijose „Arthur Andersen“ ir „Ernst & Young“. Vilniaus šilumos tinklai yra didžiausia šalyje centralizuoto šilumos tiekimo įmonė.