Lapkričio 28 d. - gruodžio 2 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Trečiadienį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) partijos prezidiumas nusprendė pirmininko rinkimus surengti jau vasarį, o ne gegužę, kaip buvo planuota anksčiau. Kandidatų į TS – LKD pirmininkus iškėlimas prasidės jau gruodį, sausį vyks rinkimų kampanija, o vasario 11-12 dienomis – visuotinis beveik 15.000 partijos narių balsavimas naujojo vadovo rinkimų pirmajame ture. Ne vėliau kaip po dviejų savaičių, vasario pabaigoje, bus reikalui esant surengtas antrasis turas. Kovo 4 d. numatyta surengti TS – LKD  suvažiavimą, kuriame bus inauguruotas naujasis konservatorių lyderis. Prezidiumo sprendimą dėl pirmalaikių pirmininko rinkimų dar turės patvirtinti gruodį susirinksianti partijos taryba. Pasiūlymą, anksčiau laiko rengti partijos pirmininko rinkimus, šeštadienį partijos tarybos posėdyje pateikė dabartinis pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kuris pats ketina dalyvauti šiuose rinkimuose.

Vyriausybės naujienos

Prezidentė savaitės pradžioje pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino septynioliktosios Sauliaus Skvernelio Vyriausybės sudėtį. Tiesa, trečiadienį Prezidentė pakoregavo dekretą išbraukdama iš jo Teisingumo ministrą, Julių Pagojų, todėl dabar Vyriausybė patvirtinta tik 13 narių. Vienuolika ministerijų atiteko Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai, trys – koalicijos partneriams – socialdemokratams. Pastariesiems problemų kelia Teisingumo ministro postas, į kurį turės būti siūlomas jau ketvirtas kandidatas. Pirmasis kandidatas Darius Petrošius atsiėmė savo kandidatūrą, Juliaus Sabatausko kandidatūrai prieštaravo valstiečiai – žalieji, na o Julius Pagojus taip pat atšaukė savo kandidatūrą, po to kai visuomenėje kilo skandalas dėl aplinkybių, kuriomis J. Pagojus prarado teisę vairuoti. Šiuo metu laukiama, kada paskirtasis premjeras S. Skvernelis pristatys Seimui sudarytąją septynioliktąją Vyriausybę, taip pat pateiks jos veiklos programą. Vėliausiai tikimasi tai padaryti iki kitos savaitės vidurio. Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus dirbti tik po to, kai Seimas balsų dauguma patvirtins programą ir Vyriausybės nariai prisieks.

Septynioliktos Vyriausybės sudėtis:

Premjeras – Saulius Skvernelis

Aplinkos ministras - Kęstutis Navickas

Energetikos ministras - Žygimantas Vaičiūnas

Finansų ministras - Vilius Šapoka

Krašto apsaugos ministras - Raimundas Karoblis

Kultūros ministrė - Liana Ruokytė-Jonsson

Socialinės apsaugos ir darbo ministras - Linas Kukuraitis

Susisiekimo ministras - Rokas Masiulis

Sveikatos apsaugos ministras - Aurelijus Veryga

Švietimo ir mokslo ministrė - Jurgita Petrauskienė

Teisingumo ministras – (kol kas nepasiūlyta)

Ūkio ministras - Mindaugas Sinkevičius

Užsienio reikalų ministras - Linas Linkevičius

Vidaus reikalų ministras - Eimutis Misiūnas

Žemės ūkio ministras - Bronius Markauskas

Teisėkūros naujienos

Ketvirtadienį Seime partvirtinta šios kadencijos Seimo sesijos programa. Nors šį Seimo sesija baigsis jau prieš Kalėdas, numatoma priimti nemažai įstatymų projektų. Tarp svarbiausiųjų: Vyriausybės programos patvirtinimas, kitų metų biudžeto priėmimas, socialinio modelio kai kurių įstatymų įsigaliojimo atidėjimas, naujos redakcijos konkurencijos įstatymas, gyventojų pajamų mokesčio lengvatos apsidraudusiems gyvybės draudimu panaikinimas, akcizų alkoholiui padidinimas, pagalbinio apvaisinimo tvarkos sugriežtinimas, reikalavimo vairuojantiems asmenims turėti prie savęs vairuotojo pažymėjimą panaikinimas, įsigyjančių išankstinio mokėjimo SIM korteles registravimas bei kiti. Seimo eilinė rudens sesija baigsis gruodžio 23 d. Eilinė pavasario sesija prasidės kovo 10-ąją ir vyks iki kitų metų liepos.

Seimas pradėjo svarstyti Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma atidėti dalies priimtų socialinio modelio įstatymų, tarp jų – ir naujojo Darbo kodekso, įsigaliojimą pusei metų. Pagal teikiamus pakeitimus patvirtinti socialinio modeliai įstatymai įsigaliotų nuo 2017 m. liepos 1 d. Projektų iniciatorių teigimu, atidėjus naujų nuostatų įsigaliojimą per šį laiką būtų pateiktos ir apsvarstytos reikiamos pataisos, kurios labiau subalansuotų darbuotojų ir darbdavių interesus ir atitiktų Lietuvos gyventojų lūkesčius. Teikiamais lydimojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma panaikinti nuostatą, kad terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas būtų didinamas dukart, taip pat numatoma atšaukti numatytas „Sodros“ įmokų lubas ir įsipareigojimą kitąmet 1 procentiniu punktu mažinti darbdavio įmoką „Sodrai“, o vėliau kasmet dėl to spręsti. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 13 d.

Trečiadienį Seimo komitetuose vėl svarstytas Viešųjų pirkimų klausimas. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė teikia, jog bandys įtikinti naująjį Seimą, kad Lietuvoje derėtų atsisakyti konkurenciją silpninančių vadinamųjų vidaus sandorių, leidžiančių valstybės ir savivaldybių įmonėms be konkurso prekes ir paslaugas įsigyti iš savo dukterinių įmonių ar kitų valstybinių ar savivaldybės įmonių. Naujai išrinkti Seimo nariai labiau linkę sutikti su tokiu pasiūlymų nei praėjusios kadencijos seimo nariai. Nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija buvo pateikta Seime dar buvusios Vyriausybės, ir joje nebuvo numatyta galimybė valstybės ir savivaldybių įmonėms rengti viešuosius pirkimus vidaus sandorių tvarka. Bet Seimas, šį pavasarį svarstydamas projektą, grąžino jį Vyriausybei tobulinti, be kita ko nurodydamas, kad būtina numatyti ir vidaus sandorių tvarką. Vyriausybė pakluso kadenciją baigiančiam Seimui ir pateikė pakoreguotą Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, kuriame vidaus sandorių galimybė ir vėl yra numatyta. Seimo komitetuose taip pat svarstoma galimybė didinti žyminį mokestį, kurį moka įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, bei baudos už viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus. Naująjį Viešųjų pirkimų įstatymą Seimas svarstys ir turėtų priimti kitų metų pavasarį. Šiame įstatyme taip pat numatyta perkelti visus be išimties viešuosius pirkimus į elektroninę erdvę bei palengva didinti ekonominio naudingumo kriterijaus svarbą, vykdant tokius pirkimus.

Seime po pateikimo pritarta naujos redakcijos Konkurencijos įstatymo projektui. Juo siekiama į Lietuvos teisę perkelti ES Direktyvos nuostatas, reglamentuojančias žalos, padarytos konkurencijos teisės pažeidimais, atlyginimą, kad nukentėję fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje turėtų ne mažiau palankias galimybes reikalauti visos konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo, nei kitose ES valstybėse narėse. Šį klausimą numatoma svarstyti skubos tvarka. Svarstymas plenariniame posėdyje numatytas jau ateinančią savaitę.