Gruodžio 2 - 6 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas padidino bazinę algą 3 eurais, tai reiškia, jog nuo kitų metų atlyginimai kils teisėjams, pareigūnams, tarnautojams, politikams ir biudžetinių įstaigų darbuotojams. Bazinis pareiginio atlyginimo dydis kitais metais sieks 176 eurus, tad vidutiniškai atlyginimai nustatytoms pareigybių grupėms turėtų padidėti 12-96 eurais. Šiam atlyginimų didinimui Seimas kitų metų biudžeto projekte yra numatęs 60 mln. eurų, lėšos pasieks per 300 tūkst. darbuotojų.

Valdančiosios daugumos atstovai užregistravo pasiūlymą Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, kuris galėtu būti kaip alternatyva daug diskusijų sukėlusiam Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymui. Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys, Viktoras Rinkevičius, Andrius Palionis siūlo nustatyti, kad kredito įstaigos mokėtų ne 15%, o 20% pelno mokestį. Siekiant, kad mokestis nepasiektų silpniausių rinkos dalyvių, numatytas ir papildomojo kredito įstaigų mokesčio neapmokestinamasis pelno dydis. Ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu, Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad jo nuomone, šis pasiūlymas, kaip papildomai apmokestinti stambias finansų įstaigas yra geresnė alternatyva, nei ankstesnis siūlymas apmokestinti šių įstaigų aktyvus. Taip pat, ministras minėjo, kad šis mokestinis pasiūlymas yra nukreiptas tik į pelną, todėl gali reaguoti į besikeičiančius ekonomikos ciklus, taip nesukeliant didelės rizikos finansų sistemos stabilumui. Šiam pasiūlymui penktadienį pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, tad projekto svarstymas kitą savaitę keliasi į plenarinio posėdžio salę ir bus bandomas priimti kartu su biudžetu. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat atmetę Zbignev Jedinskij registruotą Finansų rinkos dalyvių mokesčio projektą, bet tam, kad projektas būtų galutinai atmestas, Seimas turės dar kartą balsuoti.

Naujiems mokestiniams projektams registruotiems Seime, prieš kelias savaites buvo užsakytos nepriklausomų ekspertų išvados, kurios ketvirtadienį buvo paviešintos. Visas tris išvadas bankų, automobilių bei stambios prekybos mokesčių projektams rašė Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas Doc. Dr. Algirdas Bartkus. Ekspertas įvertinęs mokestinius projektus atsakė į Seimo narių pateiktus klausimus. A. Bartkaus vertinimu,  automobilių registracijos mokestis neprisidės prie taršos mažinimo, bet „užvers“ Lietuvos automobilių rinką, kurioje nebus paskatų keisti automobilį į naujesnį. Stambios prekybos bei finansų įstaigų mokesčiai turės neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai, mokestis lengvai bus perkeltas vartotojams bei sąlygos prekių ir paslaugų kainų spartesnį augimą.

Ekonomikos komitetas penktadienį turėjo svarstyti Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos bei Stambios prekybos mokesčių projektus, tačiau į posėdyje nebuvo kvorumo, todėl klausimų svarstymas atidėtas iki pirmadienio. Kaimo reikalų bei Aplinkos apsaugos komitetai šią savaitę jau apsvarstė automobilių mokesčio projektą. Kaimo reikalų komitetas nutarė siūlyti projektą atmesti, o Aplinkos apsaugos komitetas pritarė projektui bei siūlė pagrindiniam komitetui apsispręsti dėl projektui pateiktų pasiūlymų. Pagrindiniu komitetu šiems klausimams yra paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, tačiau jis negali pradėti svarstymo proceso, kol papildomi komitetai nėra pateikę savo išvadų.

Seimui nepavyko priimti įstatymo pataisų, numatančių, kad į Seimą partijos galėtų pateikti peržengusios 3 proc. barjerą, o partijų koalicijos - 5 proc. barjerą. Pataisų nepavyko priimti, nes dėl projekto balsavo mažiau nei 71 Seimo narys: opozicinės Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos socialdemokratų partijos bei Liberalų Sąjūdžio frakcijos balsavime nedalyvavo. Šį įstatymo projektą bus bandoma priimti dar kartą. Opozicinės partijos kaltina valdančiuosius, jog šios įstatymo pataisos yra skirtos jų koalicijos partneriams Lietuvos socialdemokratų darbo partijai, kuri prognozuojama neperžengtų dabar galiojančios 5 proc. kartelės.

Kitos naujienos

Kitų metų kovo mėnesį baigiasi trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kadencijos (tarp jų ir KT pirmininko Dainiaus Žalimo), todėl jau dabar yra pradedamos siūlyti kandidatūros į būsimas laisvas vietas. Pagal Konstituciją, kas treji metai Teismas trečdaliu atnaujina savo sudėtį. Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Valdančiajai daugumai priklausiantys socialdarbiečiai teikia savo frakcijos nario Juozo Bernatonio kandidatūrą. Bernatonis yra buvęs Teisingumo ministru. Vis tik, Seimo pirmininkas turi prerogatyvą neteikti minėtos kandidatūros – pats Viktoras Pranckietis teigia lauksiąs kokias kitas kandidatūras pasiūlys kitos frakcijos.