Lex Lietuva | Rugsėjo 30 - spalio 4 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Gruodžio 9 - 13 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus, kuriais nuleista kartelė politinėms partijoms ir partijų koalicijoms pateikti į Seimą. Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad partija gauna mandatus surinkusi daugiau nei 5% rinkėjų balsų, tuo tarpų partijų koalicija – daugiau nei 7% rinkėjų balsų. Naujos nuostatos patvirtina 3% ir 5% ribą. Priėmus šias pataisas Seimo opozicija kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti priimtą įstatymą. Opozicijos nuomone Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai dar labiau didins politinį nestabilumą valstybėje bei sąlygos dar didesnę politinės sistemos fragmentaciją. Kreipimąsi į Prezidentą dėl veto pasirašė opozicijos koaliciją sudariusių narių Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnai.

Seimas po svarstymo pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektui, kurį koregavo kaip alternatyvą „bankų mokesčio“ įstatymo projektui. Pelno mokesčio įstatyme siūloma įtvirtinti, kad kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apmokestinamas taikant 5 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą. Papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu nebūtų apmokestinama nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno dalis, neviršijanti 2 mln. eurų. Šiuo metu bankams yra taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Siūlymas apmokestinti bankus ir kitas finansines įstaigas pateiktas atsižvelgiant į tai, kad kaimyninėje Latvijoje jau seniau taikomas didesnis pelno mokesčio tarifas bankams. Taip pat vertintas Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų uždirbtas pelnas, kuris pastaruoju metu ženkliai didėjo – 118,2 mln. eurų arba net 49,3 proc. lyginant 2018 m. uždirbtą pelną su praeitų metų. Kad įstatymas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Seimas po svarstymo taip pat pritarė patobulintam Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektui, kuriuo siūloma reglamentuoti motorinių transporto priemonių apmokestinimo transporto priemonių registracijos mokesčiu tvarką. Mokesčio objektu būtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, kuriai valdytojas atlieka registraciją, išmetamas CO2 kiekis. Mokesčio dydis siektų nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršytų 130 gramų CO2 kilometrui. Jei kitą antradienį bus pritarta įstatymo projektui priėmimo stadijoje, įstatymas įsigaliotų 2020 m. balandžio 1 d.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Lietuvos krikščioniškų šeimų sąjungos atstovo Zbignev Jedinskij teiktam Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektui bei Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos atstovų teiktam Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui Biudžeto ir finansų komitetas padarė pertrauką svarstymo metu. Įprastai toks veiksmas reiškia, kad pertrauka padaryta tam, kad būtų galima išdiskutuoti gautus pasiūlymus ar sulaukti suinteresuotų institucijų išvadų, tačiau šį kart panašu, kad artimiausiu metu prie šių klausimų svarstymo valdantieji nebegrįš. Valdantieji nespės priimti šių mokesčių kartu su Valstybės biudžetu, todėl tikėtina, kad klausimų svarstymas bus perkeltas į sekančią Seimo sesiją.

Seimas pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis įtvirtinta, kad neapmokestinamasis pajamų dydis kasmet bus didinamas po 50 eurų, t. y. 2020 m. bus taikomas 350 eurų NPD, o 2021 m. – 400 eurų. Tai leis valstybės ir savivaldybių biudžetams 2020 m. papildomai gauti 70 mln. eurų, 2021 m. – 100 mln. eurų. Taip pat, atsižvelgiant į numatytas valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubas“, uždirbantiems daugiau kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių – 2019 metais, 84 VDU – 2020 m. ir 60 VDU – 2021 m. ir tolesniais metais, nustatytas 32 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas metinei pajamų daliai, viršijančiai atitinkamų metų nustatytą VDU. Preliminariais skaičiavimais, tai leis valstybės ir savivaldybių biudžetams 2020 m. gauti apie 8 mln. eurų, 2021 m. – 15 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!