Gruodžio 5 – 9 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Pirmadienį savo narystę partijoje sustabdė Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius. Šis sprendimas priimtas po to, kai G. Steponavičius buvo apklaustas kaip specialusis liudininkas E. Masiulio politinės korupcijos byloje. Šią vasarą pareigūnai lankėsi ir G. Steponavičiaus fondo patalpose Vilniuje. Šį fondą nekartą yra parėmęs koncernas „MG Baltic“.

Buvęs kandidatas į Teisingumo ministrus Julius Pagojus, kuriam po kilusio skandalo dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo vairavus neblaiviam, teko pasitraukti, sustabdė narystę Lietuvos Socialdemokratų partijoje ir atsistatydino iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigų. Socialdemokratai pateikė jau ketvirtąją kandidatūrą į ministrus, šį kartą nepartinę Mykolo Riomerio universiteto profesorę Mildą Vainiutę.

Šeštadienį (gruodžio 10 d.) neeiliniame kongrese pirmininką rinks partija “Tvarka ir teisingumas”. 14 metų (su pertraukomis) partijai vadovavęs Rolandas Paksas iš pirmininkų atsistatydino paaiškėjus Seimo pirmojo rinkimų turo rezultatams. Laikinuoju partijos pirmininku paskirtas Remigijus Žemaitaitis kandidatuoja partijos pirmininko rinkimuose.

Šį sekmadienį (gruodžio 11 d.) Kėdainiuose bus renkamas naujasis Darbo partijos pirmininkas. Į šį postą kandidatuoja Rolandas Janickas, Živilė Pinskuvienė ir Vydas Gedvilas. Poreikis rinkti naują partijos pirmininką atsirado po to, kai po nesėkmingų Darbo partijai rinkimų atsistatydino buvęs pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Vyriausybės naujienos

Antradienį, plenarinio posėdžio metu Paskirtasis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis parlamentui pristatė paskirtuosius ministrus ir LVŽS bei socialdemokratų parengtą XVII Vyriausybės programą. S. Skvernelis žadėjo, jog konkretūs terminai, kada bus įgyvendinti įsipareigojimai, atsiras maždaug po trijų mėnesių, kai bus patvirtintas Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planas. Programoje daugiausia dėmesio skiriama socialiniams klausimams: įsipareigojama kurti palankią šeimai aplinką, kompleksiškai spręsti vaikų globos ir įvaikinimo problemas, remti paslaugas šeimoms teikiančias nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes, mažinti smurtą ir kovoti su patyčiomis.

Sveikatos apsaugos sistemoje bus siekiama gerinti darbo sąlygas medikams, užtikrinti efektyvią ligų prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką, veiksmingą kovą su žalingais įpročiais, teikti realią pagalbą neįgaliems vaikams ir jų šeimoms, pritaikyti aplinką ir paslaugas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Vyriausybė aktyviai kovos su žalingais įpročiais ir sieks, kad prekiauti alkoholiniais gėrimais būtų galima tik specializuotose parduotuvėse, leisti stiprų alkoholį įsigyti ir vartoti nuo 20 metų, didinti alkoholinių gėrimų ir tabako akcizus ir kt. Numatoma skatinti savarankišką ir už savo sprendimus atsakingą vietos savivaldą, įgyvendinti efektyvią regionų politiką, pasirengti regioninio valdymo reformai. Būsimoji Vyriausybė numato užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, palankią oro kokybę, darnią vandens politiką, biologinės įvairovės išsaugojimą, žmogui ir gamtai draugišką žaliąją infrastruktūrą, darnią miškų politiką, maisto ir žemės ūkio politiką, aplinkai draugišką išmaniąją energetiką. Programos energetikos srityje pagrindiniai prioritetai skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa. Numatoma užtikrinti konkurencingą ir pelningą žemės ūkį, ūkininkų rinkos padėties stiprinimą, žemės ūkio sektoriaus valdymo efektyvumo didinimą, konkurencingą kaimiškųjų vietovių ekonomiką, įgyvendinti žuvininkystės sektoriaus pertvarką.

Vyriausybės programoje numatomos investicijos į darbo vietų kūrimą regionuose, regionų patrauklumas ir verslumas, kompleksinės paslaugos ir užimtumo galimybės pagyvenusiems žmonėms. Būsimoji Vyriausybės sieks visiems prieinamo kokybiško švietimo, vientisos mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos. Įgyvendinant švietimo finansavimo reformą bendrajame ugdyme numatoma pertvarkyti mokyklų finansavimo metodiką. Vyriausybė planuoja atsisakyti „mokinio krepšelio“ principo ir siekdama efektyvaus lėšų paskirstymo diegs „klasių komplektų“ modelį, nustatys pedagogų etatinio apmokėjimo tvarką. Nemažas dėmesys bus skiriamas kultūros sričiai – Vyriausybė planuoja tobulinti paramos kultūrai sistemą, siekti visiems prieinamos ir įtraukiančio kultūros. Bus siekiama, kad stiprėtų regioniniai švietimo ir kultūros centrai – bibliotekos, jaunimo centrai ir kitos įstaigos, taip pat kaimo bendruomenės.

Finansų srityje Vyriausybė sieks užtikrinti skaidrią viešųjų finansų politiką, įtvirtinti paprastesnę ir teisingesnę mokesčių politiką, subalansuotą pensijų sistemą, mažinti šešėlinę ekonomiką. Vyriausybė planuoja nustatyti keturių pakopų pensijų sistemą, nuo 2017 m. liepos 1 d. padidinti vidutinę senatvės pensiją iki 40 eurų, baigti pensijų kompensavimo procesą, riboti naujų PVM lengvatų atsiradimą, persvarstyti GPM lengvatas, analizuoti galimybę sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius ir kt.

Būsimoji Vyriausybė sieks didesnio pasitikėjimo teismais ir prokuratūra, teisinės sistemos atvirumo ir skaidrumo, taip pat ketina užtikrinti aukštą viešųjų paslaugų kokybę ir pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis, mažinti valstybės įstaigų skaičių, siūlyti Seimo rinkimus organizuoti metų pradžioje, neleisti parlamentarams eiti ministrų pareigų. Stiprinant regioninę politiką bus analizuojamos galimybės perkelti į Kauną dvi ministerijas: Aplinkos ir Žemės ūkio. Vyriausybės programoje įsipareigojama stiprinti efektyvią visuotinę kovą su korupcija – už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims siūloma bent dešimt metų drausti eiti bet kokias viešai renkamas pareigas. Vyriausybė sieks užtikrinti veiksmingą užsienio politiką, viešojo saugumo politiką, geopolitinius iššūkius atitinkančią gynybos politiką, taip pat įsipareigoja bendrų saugumo bei ekonominių interesų ir abipusės pagarbos pagrindu siekti atviro dvišalio dialogo ir bendradarbiavimo su Lenkija sprendžiant esamas problemas.

Po pristatymo Vyriausybės programą svarstys Seimo frakcijos ir komitetai. Vyriausybės programos svarstymas ir tvirtinimas Seimo posėdyje numatomas gruodžio 13 d., antradienį. Iš karto po programos patvirtinimo planuojama Vyriausybės narių priesaika.

Kitos naujienos

Kas trejus metus, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atlieka PISA (Programme for International Student Assessment) tyrimą, kuriame lyginami penkiolikmečių moksleivių rezultatai trijose mokslo srityse: skaitymas, matematika ir gamtos mokslai. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių moksleivių rezultatai 2015 m. – prasčiausi iš visų Baltijos šalių. Estų moksleivių gebėjimai – vieni geriausių pasaulyje, o lietuvių – žemesni už 70 dalyvių vidurkį. Matematikos srityje Lietuvos moksleiviai pasiekė 36 – ą rezultatą, pagal skaitymo gebėjimus Lietuva užėmė 39 – ą poziciją, o gamtos mokslų srityje lietuvių moksleiviai užima 36-38 poziciją iš 70 šalių. Lyginant su ankstesniu 2012 m. atliktu tyrimu, lietuvių skaitymo gebėjimai nepakito, tuo tarpu matematikos ir gamtos mokslų rezultatai – suprastėjo. Tyrimo sričių pirmuosiuose dešimtukuose dominuoja Azijos šalys. Suomija, Estija ir Airija yra vienintelės valstybės iš kito žemyno, kurios sugebėjo pakliūti į bent vienos srities geriausiųjų penketą. Visose trijose srityse pirmąją vietą užėmė Singapūras. Gamtos moksluose Estija užėmė trečią vietą, pagal skaitymo gebėjimus estų moksleiviai yra šešti, o matematikoje – devinti. Latvijos rezultatai buvo šiek tiek aukštesni nei Lietuvos.