Vasario 10-14 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas pradeda tiesiogiai transliuoti Seimo valdybos bei Seniūnų sueigos posėdžius bei viešai skelbti šių posėdžių įrašus. Tokią pareigą numatantys Seimo statuto pakeitimai įsigaliojo vasario 1 d. Seimo valdybos posėdžiai paprastai organizuojami trečiadieniais, prireikus – kitomis dienomis. Idėjos, atverti visuomenei iki šiol buvusių uždarų posėdžių duomenis, autorius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Arvydas Nekrošius teigia, kad viešas Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos posėdžių transliavimas, vaizdo įrašų bei darbotvarkių skelbimas didins informacijos apie Seimo veiklą prieinamumą, užtikrins didesnį Seimo atvirumą visuomenei ir sukurs palankesnes sąlygas žiniasklaidos veiklai nušviečiant įvykius Seime.

Seimo narys Egidijus Vareikis praėjusios savaitės penktadienį paskelbė pasitraukiantis iš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos Seime. Pasitraukus E. Vareikiui valstiečių frakcijoje liko 48 parlamentarai.

Rinkimų naujienos

Praėjusią savaitę įsteigta dar viena politinė partija – Rimantas Dagys ir Egidijus Vareikis įkūrė Krikščionių sąjungą. Ateinančiuose Seimo rinkimuose naujoji partija ketina atstovauti krikščioniškąsias vertybes išpažįstantiems rinkėjams.

Vyriausybės naujienos

Prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė neskirti Ekonomikos ir inovacijų ministru Premjero teikto kandidato Luko Savicko. Prezidento teigimu, kandidatas neįrodė, kad sugebės per itin trumpą laiką įgyvendinti prioritetinius ministerijos darbus. Nors Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis neslėpė nusivylimo dėl tokio sprendimo, tačiau sakė jog ieškos kito kandidato į šį postą. Vis dėlto, Premjeras teigė nesuprantantis kokių kvalifikacijų reikalauja Prezidentas, kadangi pastarasis kandidatas buvo stipriausias ir nekėlė jokių abejonių dėl savo kompetencijos.

Šią savaitę Lietuva išpirko didžiausią euroobligacijų emisiją valstybės skolą sumažindama beveik 1,8 mlrd. JAV dolerių arba 2,6 proc. pagal numatomą 2020 m. bendrojo vidaus produktą. Ši emisija buvo išplatinta 2010 m. vasario 11 d. o už ją buvo mokamos 7,375 proc. metinės palūkanos. Jai išpirkti reikalingas lėšas Finansų ministerija užsitikrino 2019 m., tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolinusi pigiausiai per visą šalies istoriją. Už dvi skirtingos trukmės euroobligacijų emisijas – 650 mln. eurų nominalios vertės 10 metų ir 850 mln. eurų nominalios vertės 30 metų – valstybė mokės 5 kartus mažiau metinių palūkanų nei už išpirktąją emisiją. Be to, išpirktos emisijos refinansavimas 2019 m. išleistomis euroobligacijomis leis sumažinti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas apie 76 mln. eurų per metus.

Nuo 2020 metų įsigaliojo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuris Lietuvos ir užsienio investuotojams suteiks galimybę lanksčiau investuoti į startuolius. Pelno mokesčio lengvata nuo šiol taikoma ne tik į akcijas, bet ir į konvertuojamas obligacijas investuojantiems rizikos ir privataus kapitalo subjektams. Tikimasi, kad šis pakeitimas paskatins didesnes privataus ir rizikos kapitalo fondų investicijas į ankstyvosios stadijos startuolius. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos duomenimis, startuoliai, į kuriuos investavo rizikos ir privataus kapitalo fondai, vien per 2018 m. į šalies biudžetą sumokėjo daugiau nei 271 mln. Eur mokesčių. Įsigaliojus palankesnėms investicijų į startuolius sąlygoms, biudžeto gaunama nauda dar labiau išaugs.