Kovo 3-6 d politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Prezidento G. Nausėdos nuomone, premjeras arba turėtų artimiausiu metu pateikti kandidatą į laisvą ekonomikos ir inovacijų ministro postą, arba apsispręsti dėl Ekonomikos, Energetikos ir Aplinkos ministerijų pertvarkymo. Tai turėtų būti padaryta dar iki šiemet rudenį įvyksiančių naujojo Seimo rinkimų. Jeigu būtų pasirinkta jungti ministerijas, teisinius su tuo susijusius žingsnius galima būtų žengti dar iki spalio 11-ąją įvyksiančių Seimo rinkimų. Tuomet nauja Vyriausybė jau būtų formuojama jau pagal pakoreguotąjį ministerijų sąrašą. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos bus jungiamos, nepaisant to, ar bus rastas naujas ministras, ar ne. R. Karbauskio teigimu, svarstoma sujungtai ministerijai perduoti ir kai kurias Aplinkos ministerijos funkcijas.

Premjero S. Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas traukiasi iš šių pareigų. Jis žurnalistams pareiškė taip nusprendęs po konflikto su sveikatos apsaugos ministru A. Veryga, kai šis paprašė premjero S. Malinauską nušalinti nuo komunikacijos grupės dėl koronaviruso situacijos. A. Veryga, vadovaujantis Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui, sako paprašęs premjero nušalinti S. Malinauską nuo koronaviruso informavimo grupės, nes šis nederino su juo komunikacijos.

Leidimus gaminti dezinfekcinį skystį artimiausiu metu gaus 11 įmonių, Vyriausybė svarsto laikinai drausti kai kurių vaistų, medicininių kaukių eksportą, riboti kainas. „Pagal biurokratinę tvarką, norint gaminti dezinfekcinį skystį, leidimą išsiimti įmonei iki gamybos trukdavo keturis mėnesius. Dabar – dvi dienas. Jau duotos visos formulės to skysčio gamybai, dėl leidimų gavimo kreipėsi 11 įmonių – ir didesni, ir mažesni gamintojai. Buvome informuoti Vyriausybėje, kad leidimai artimiausiu metu bus išduoti“, – teigė LRV kancleris A. Stončaitis.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) griežtai paneigė žvalgybos pareigūno pateiktą informaciją, esą jis rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. Anot informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno, per pirmąjį pokalbį 2018 metų liepą VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė surinkti informaciją apie vieno iš kandidato į prezidentus komandos narius ir verslininkus, į kuriuos bus kreipiamasi dėl paramos rinkimuose. Buvęs užsienio reikalų ministras, ilgametis diplomatas Vygaudas Ušackas sako, kad prezidento rinkimų kampanijos metu VSD pareigūnai buvo susisiekę su jo komandos nariais ir juos baugino, siekdami atgrasyti nuo dalyvavimo kampanijoje. V. Ušackas taip pat sakė, kad buvo sulaukęs įspėjimų, jog jį akylai stebi specialiosios tarnybos.

Seimo naujienos

Seimo narė Ingrida Šimonytė sutiko vesti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą Seimo rinkimuose. Seimo rinkimai vyks spalio mėnesį. 45 metų buvusi finansų ministrė I. Šimonytė pernai dalyvavo prezidento rinkimuose. Ji pateko į antrąjį turą, bet jame pralaimėjo Gitanui Nausėdai.

Kitos naujienos

Dviejų metų kadencijai išrinktas naujas bendrą energetikos sektoriaus poziciją atstovaujančios Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) prezidentas. Juo tapo asociacijos tarybos narys, bendrovės „Ignitis grupė“ tarptautinės plėtros direktorius Mantas Mikalajūnas. M. Mikalajūnas pakeitė ankstesnėje kadencijoje asociacijai vadovavusį energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ generalinį direktorių Rolandą Zuką.

Šešios Europos valstybės įkūrė Lietuvos vadovaujamas ES greitojo reagavimo kibernetines pajėgas. Pagal susitarimą, skirtingose šalyse budės tarptautinė komanda, kuri bus pasirengusi bet kuriuo metu reaguoti į kibernetinę ataką. Iš civilių ir kariškių sudarytos komandos pavojingo kibernetinio incidento atveju virtualiu, o jeigu reikia – ir fiziniu būdu įsijungs į incidento likvidavimą bei tyrimą. Lietuvos žvalgybos tarnybos praeitą mėnesį paskelbė, kad Lietuvos kibernetinėje erdvėje pastebima tęstinė kenkėjiška Rusijos ir Kinijos kibernetinių pajėgumų veikla. Tradiciniame grėsmių vertinime rašoma, kad didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas, o nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų vystymas, jei neskiriamas reikiamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjo patikimumui.