Kovo 16 - 20 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas antradienį priėmė įstatymų pataisas, leidžiančias įgyvendinti ekonomines pagalbos priemones verslui ir darbuotojams COVID-19 viruso plitimo ir karantino laikotarpiu. Svarbiausi priimti Darbo kodekso, Užimtumo, Vartojimo kredito ir kitų įstatymų pakeitimai:

• Įteisinta prastova: Darbuotojui užtikrinamos ne mažesnės nei MMA dydžio pajamos; Valstybė norėdama išlaikyti darbo vietas įsipareigojo verslui teikti subsidijas jų išlaikymui, kurių dydis atitinkamai bus 60 ir 90% (bet ne daugiau nei 607 eurų bruto)
• Nuotolinis darbas: Jei darbuotojo sveikatos būklė kels grėsmę kitiems, darbdavys galės jį nušalinti ir atsisakyti mokėti jam darbo užmokestį, šiam atsisakius dirbti nuotoliniu būdu.
• Ligos išmokų pakeitimai: Vaiko priežiūros išmokos terminas pratęstas iki tol, kol pasibaigs ekstremali situacija ir bus atšauktas infekcijos plitimą ribojantis režimas. Analogiška išmokos gavimo galimybė įteisinta seneliams, jeigu vaiko tėvai negali pasinaudoti nuotolinio darbo galimybėmis ir jiems nėra paskelbta prastova.
• Įteisinta 257eur išmoka dirbantiems savarankiškai, jei jie iki teisės gauti šią išmoką per 12 mėn. bus mokėję visas socialinio draudimo įmokas bent 3 mėn. Darbuotojams užsikrėtus COVID-19 atliekant pareigas bus mokamos maksimalaus dydžio išmokos. Įteisinta ligos išmoka asmenims, prižiūrintiems žmones su negalia ir globos reikalaujančius senelius, kai sustabdoma dienos centrų veikla.
• Praplėsti „kredito atostogų“ atvejai: Kredito gavėjui suteikta teisė atidėti kredito įmokas, jei kredito gavėjas ar jo sutuoktinis netenka ne mažiau nei 1/3 pajamų. Kredito davėjas atidėjimą privalo taikyti bent iki 3 mėn. Šiuo laikotarpiu kredito gavėjo privokė mokėti palūkanas išlieka.
• Padidintas valstybės skolinimosi limitas: nuo 904602 mln. eurų iki 5 mlrd. eurų. Priteikus, suteikta teisė skolintis ir daugiau.
• Leista atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą: Leista atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto GPM mokestinės nepriemokos sumokėjimą ta pačia tvarka, kaip ir kitų mokesčių mokestinę nepriemoką.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo ir koronaviruso COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą. Planuojama visuomenės sveikatos apsaugai ir šalies ekonomikai skirti 5 mlrd. eurų arba 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Didžiausias dėmesys skiriamas asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimui. Ekonominių ir finansinių priemonių plane taip pat numatytos papildomos lėšos sveikatos priežiūrai, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedus ir COVID-19 ligos židiniuose dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų ir pareigūnų papildomas socialines garantijas. Numatyti sprendimai greitesniems ir paprastesniems viešiesiems pirkimams, kurie ekstremalios situacijos metu būtini užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą. Ekonominių ir finansinių priemonių plane darbo vietų ir pajamų išsaugojimui skiriama 500 mln. eurų. Prastovos ir dalinės prastovos atvejais numatyta parama: išmoka darbuotojui ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga (MMA), valstybės lėšų dalis sudarys 60 procentų, bet ne daugiau kaip vienas MMA. Plane numatytos  skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų; išieškojimo veiksmų stabdymas, vadovaujantis protingumo kriterijais; mokesčių mokėtojų atleidimas nuo baudų, delspinigių; galimybė atidėti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą. Ekonominių ir finansinių priemonių plane taip pat numatyta spartinti investicijų programas, greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą. Be to, numatyta rekomenduoti Lietuvos bankui imtis priemonių, siekiant padidinti bankų skolinimo potencialą 2,5 mlrd. eurų: Kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų mažinimas; likvidumo rezervų sumažinimas; kitų priežiūrinių priemonių sumažinimas.  Plane taip pat numatyta suteikti Vyriausybei teisę skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Finansų ministerija, atsižvelgdama į šalyje esamą situaciją, parengė pavasario ekonominės raidos scenarijų. Nors realiai prognozuoti ekonomikos raidą yra ypatingai sudėtinga, tačiau laikantis prielaidos, kad per pirmąjį šių metų pusmetį COVID-19 viruso protrūkis bus suvaldytas, o nuo antros metų pusės ekonomika laipsniškai ims atsigauti, Finansų ministerija preliminariai numato, kad 2020 metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trauksis 1,3 procento. Vertinimas pateiktas, įvertinus Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. patvirtiną ekonomikos skatinimo planą, kuris turėtų amortizuoti COVID-19 krizės sukeltas neigiamas pasekmes šalies ekonomikai. Vis dėlto, egzistuoja rizika, kad iššūkiai Europoje ženkliau paveiks ir Lietuvos finansų ir ekonomikos sistemą, todėl Lietuvos BVP gali smukti ir 2,8 proc. Prognozuojama, kad šalyje nedarbo lygis laikinai išaugs, jis sudarys 8,1 proc. Užimtų gyventojų skaičius sumažės 2 proc., o užimtumas labiausiai bus paveiktas šalies paslaugų sektoriuje. Ateinančiais metais atsigavus ekonominiam aktyvumui užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., nedarbo lygis sumažės iki 7,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis nuosaikiai mažės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc.