Kovo 23-27 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į esamą situaciją ir epidemiologų rekomendacijas, nusprendė pratęsti karantino laikotarpį iki balandžio 13 dienos. Viešose vietose rekomenduojama būti tik su burną ir nosį dengiančiomis apsauginėmis priemonėmis. Parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose prašoma lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis (išskyrus tos pačios šeimos narius), laikytis saugaus kontakto (didesnio nei 2 metrų atstumo ir trumpesnio nei 15 minučių kontakto), higienos reikalavimų. Prekybos ir paslaugų vietose galės lankytis tik vienas šeimos narys, o pačios prekybos vietos, atsižvelgdamos į valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus reikalavimus, tiek darbuotojams, tiek klientams turės užtikrinti saugias sanitarines, higienos sąlygas bei aprūpinimą būtinomis apsaugos priemonėmis

Trečiadienį Vyriausybė pritarė naujam darbo užmokesčio subsidijų modeliui: sutarta skirti 70 arba 90 proc. dydžio subsidijas darbdaviams nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijomis prastovų metu per karantiną taip pat galės pasinaudoti neįgaliuosius bei kitas remiamas grupes įdarbinančios įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos. Taip pat pritarta šiems pakeitimams:

• Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus siekiama nustatyti didesnes baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 880 eurų;
• Nereikės sektorių, kuriose dirbančių įmonių veikla buvo apribota, sąrašo.
• Į subsidijas negalės pretenduoti tik biudžetinės įstaigos, bet galės nevyriausybinės organizacijos, asociacijos.
• Subsidijų negalės gauti darbdaviai, kurie atleido darbuotojus be jų kaltės ar savo valia arba darbuotojo prašymu sutiko išleisti neapmokamų atostogų, ilgesnių nei viena darbo diena.
• Subsidijos numatytos socialinėms įmonėms bei įmonėms, kurios įdarbina neįgaliuosius ar kitus papildomai remiamus asmenis – vyresnio amžiaus, jaunus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius ir panašiai.
• Darbdaviai apie paskelbtas prastovas turės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
• Jei paaiškės, kad prastovos metu darbuotojas dirba, darbdavys turėtų grąžinti subsidiją.

Šiuos įstatymų pakeitimus antradienį svarstys Seimas.

Seimo naujienos

Antradienį Seimas rinksis į neeilinį Seimo posėdį, kuriame svarstys daugiausiai Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus dėl ekstremalios situacijos dėl COVID-19 viruso plitimo. Planuojama priimti Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias griežtesnes bausmes, didesnes baudas ar net baudžiamąją atsakomybę už karantino ir saviizoliacijos taisyklių pažeidimus ekstremalios padėties metu. Siekiant apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Užimtumo įstatymo, Darbo kodekso, Socialinių įmonių įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus. Taip pat planuojama priimti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma keisti būtinojo hospitalizavimo tvarką. Nenumatytame posėdyje parlamentarai taip pat priims sprendimus dėl Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vetuoto Civilinio turto konfiskavimo įstatymo projekto, Konstitucinio Teismo teisėjų Ingridos Danėlienės, Giedrės Lastauskienės ir Algio Norkūno paskyrimo, Sigitos Rudėnaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke ir kitų teisės aktų.

Kitos naujienos

Lietuvos bankas trečiadienį pristatė galimus ekonominio šoko scenarijus. Manoma, kad Lietuvos ekonomika didžiausią smūgį dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio pajus šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Tačiau, tinkamai suvaldžius viruso plitimą ir įgyvendinus ūkio stabilizavimo priemones, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią. Prognozuojami trys ekonominės raidos scenariniai: 1) staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 11,4 %) – U formos nuosmukis; 2) užsitęsusio nuosmukio ir atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 20,8 %) – ištęstos U formos nuosmukis; 3) staigaus nuosmukio ir greito atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP nuosmukis – 3,4 %) – V formos nuosmukis. Šie scenarijai skiriasi trimis pagrindinėmis prielaidomis: užsienio paklausos sumažėjimo mastu, vidaus paklausos šoko stiprumu ir ekonomine raida. Lietuvos bankas savo ruožtu ėmėsi papildomų priemonių – nuo 1 iki 0 proc. sumažino bankams taikomą anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą, atlaisvinantį bankų galimybes naudoti sunkiems laikams sukauptą kapitalą. Ši priemonė padidina bankų galimybes iki 1 mlrd. Eur kredituoti verslą ir gyventojus. 2019 m. bankų sektoriaus rezultatai ir iki šiol sukauptos kapitalo atsargos rodo, kad bankai yra tinkamai pasirengę atlaikyti net ir reikšmingą nuostolį. Bankai pernai uždirbo beveik 333 mln. Eur pelno, kapitalo pakankamumo rodiklis per metus padidėjo nuo 18,6 iki 19,9 proc.