Lex Lietuva | Liepos 10 - 14 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Gruodžio 12 – 16 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Antradienį Seimas posėdyje pritarė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pateiktai septynioliktosios Vyriausybės programai, kurią parengė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicija. Už Vyriausybės programą balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 40 parlamentarų. Seimui posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritarus jos programai, naujoji Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti ir privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti. Posėdyje taip pat prisiekė naujieji Vyriausybės ministrai. Tikėtina, kad iki Seimo sesijos pabaigos turėtų paaiškėti ir viceministrų kandidatūros.

Septynioliktos Vyriausybės sudėtis:

Premjeras – Saulius Skvernelis

  • Aplinkos ministras – Kęstutis Navickas
  • Energetikos ministras – Žygimantas Vaičiūnas
  • Finansų ministras – Vilius Šapoka
  • Krašto apsaugos ministras – Raimundas Karoblis
  • Kultūros ministrė - Liana Ruokytė – Jonsson
  • Socialinės apsaugos ir darbo ministras – Linas Kukuraitis
  • Susisiekimo ministras – Rokas Masiulis
  • Sveikatos apsaugos ministras – Aurelijus Veryga
  • Švietimo ir mokslo ministrė – Jurgita Petrauskienė
  • Teisingumo ministras – Milda Vainiutė
  • Ūkio ministras – Mindaugas Sinkevičius
  • Užsienio reikalų ministras – Linas Linkevičius
  • Vidaus reikalų ministras – Eimutis Misiūnas
  • Žemės ūkio ministras – Bronius Markauskas

Su septynioliktosios Vyriausybės programa galite susipažinti čia

Naujosios Vyriausybės kanclere paskirta buvusi „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė. Ministro pirmininko teigimu, vienas pirmųjų ir svarbiausių darbų jo komandai bus viešojo sektoriaus pertvarka. Pati kanclerė teigia, kad pirmieji jos darbai bus biurokratijos mažinimas, didesnis Vyriausybės veiklos skaidrumas, taip pat valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimas. Tarp prioritetinių darbų bus valstybinių duomenų viešinimas. JAV investicijų banko „Goldman Sachs“ viceprezidente Niujorke dirbusi M. Dargužaitė į Lietuvą grižo tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus kvietimu – ji 2011-ųjų birželį tapo buvusio ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėja ir kuravo valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo, rizikos kapitalo ir finansų inžinerijos sritis, taip pat patarė ekonomikos ir finansų klausimais.

Šią savaitę paskirti ir Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjai: U. Kaunaitė, T. Beržinskas, A. Piktžirnis, L. Savickas.

Teisėkūros naujienos

Seimas svarstymo stadijoje pritarė Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisoms, kuriomis numatoma atidėti dalies priimtų socialinio modelio įstatymų, tarp jų – ir naujojo Darbo kodekso, įsigaliojimą pusei metų. Pagal siūlomus pakeitimus patvirtinti socialinio modeliai įstatymai įsigaliotų nuo 2017 m. liepos 1 d. Projektų iniciatoriai teigia, jog atidėjus naujų nuostatų įsigaliojimą per šį laiką bus pateiktos ir apsvarstytos reikiamos pataisos, kurios labiau subalansuotų darbuotojų ir darbdavių interesus ir atitiktų Lietuvos gyventojų lūkesčius.  Svarstymo metu lydimojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais nuspręsta palikti nuostatą, kad terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas būtų didinamas dukart. Tačiau numatoma atšaukti numatytas „Sodros“ įmokų lubas ir įsipareigojimą kitąmet 1% mažinti darbdavio įmoką „Sodrai“, o vėliau kasmet dėl to spręsti. Pagal siūlomas nuostatas taip pat nuo 2017 m. liepos 1 d. būtų pradėtas socialinio draudimo įmokos tarifo pagrindinei pensijos daliai finansuoti mažinimas 1%, numatant valstybės biudžeto asignavimus dėl to sumažėjančioms fondo pajamoms kompensuoti. Už teisės akto pakeitimus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 15, susilaikė 13 parlamentarų. Galutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo numatomas gruodžio 20 d.

Seimas apsvarstė Vyriausybės patobulintą 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projektą. Svarstomame projekte 2017 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėja apie 43 mln. eurų ir sudaro 8 519,3 mln. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti didėja apie 18 mln. eurų ir sudaro 9 077,8 mln. eurų (asignavimai viršija pajamas 558,5 mln. eurų). Asignavimus siūloma padidinti 91,6 mln. eurų, iš kurių didžiausią dalį numatoma skirti pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti, valstybiniams mokslinių tyrimų institutams ir universitetams vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti, Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensavimui užbaigti 2017 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimas numatytas po savaitės – gruodžio 22 d. Tam pritarė 100 Seimo narių, vienas balsavo prieš ir 13 susilaikė.

Seimas galiausiai patvirtino paskutinį – penktąjį Seimo pirmininko pavaduotoją. Juo tapo socialdemokratas Mindaugas Bastys. M. Bastys išrinktas slapto balsavimo metu, kur už jo kandidatūrą balsavo 70, prieš buvo 29, susilaikė 15 Seimo narių. Praėjusios kadencijos Seime M. Bastys buvo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas, o šiuo metu dirba Ekonomikos komitete. Kiti Seimo pirmininko pavaduotojai yra: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Rima Baškienė (Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja) ir Arvydas Nekrošius, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Gediminas Kirkilas ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Irena Degutienė.

Seime užregistruotas nutarimo projektas, kuriuo siūloma pratęsti Seimo I (rudens) sesiją iki 2017 m. sausio 12 d. Dėl šio klausimo turėtų būti apsispręsta ateinančios savaitės metu.

Politinių partijų naujienos

Sekmadienį neeiliniame Darbo partijos suvažiavime buvo išrinka nauja partijos pirmininkė, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Poreikis rinkti naują pirmininką atsirado po to, kai po nesėkmingų Seimo rinkimų iš partijos pirmininko posto atsistatydino europarlamentaras V. Mazuronis. Rinkimų metu į pirmininko postą buvo iškelti tik du kandidatai – Ž. Pinskuvienė ir Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas. Taip pat kandidatuoti buvo siūloma Vydui Gedvilui, Artūrui Paulauskui bei Valentinui Bukauskui, tačiau visi jie nesutiko pretenduoti ir atsiėmė savo kandidatūras. Slapto balsavimo metu už Ž. Pinskuvienę balsavo 354 suvažiavimo delegatai, už R. Janicką – 304. Iš karto naujos pirmininkės išrinkimo apie pasitraukimą iš partijos paskelbė buvęs partijos pirmininkas V. Mazuronis, partijai laikinai pastaruoju metu vadovavęs V. Gapšys, V. Skarbalius. Vėliau apie sprendimą palikti partiją pranešė buvusi Seimo narė D. Mikutienė, taip pat darbą baigianti socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė. Viešojoje erdvėje buvo pasklidusi idėja, jog partijai vertėtų jungtis su kita politine jėga, tačiau kol kas naujoji partijos pirmininkė atmeta tokią galimybę.

Šeštadienį partijos „Tvarka ir teisingumas“ kongrese buvo išrinktas naujasis pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Už R.Žemaitaitį per slaptą balsavimą buvo 463 suvažiavimo delegatai, išduoti buvo 479 biuleteniai. Partijos pirmininko pavaduotojais kongrese išrinkti Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Dumbrava, Vytautas Laurinaitis, Vincas Plikaitis, Loreta Jakinevičienė, Gediminas Onaitis, Donatas Laurinavičius, Egidijus Vilimas, Kęstutis Trečiokas. Buvęs partijos pirmininkas Rolandas Paksas pasitraukė iš pirmininko posto po ne itin sėkmingų Seimo rinkimų, kai partijai vos pavyko peržengti rinkimų barjerą.

Kitos naujienos

Seimas pradėjo svarstyti Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma panaikinti galimybę valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą paramos gavėjams. Tokiu būdu būtų bandomas užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse ir sudaromos sąlygos padidinti į valstybės biudžetą mokamų dividendų dalį. Tokio įstatymo pataisos poreikis atsirado po žiniasklaidos atliktų rezonansinių tyrimų apie valstybei priklausančios įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ teiktą paramą net ir su politikais siejamiems fondams. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti pavasario sesijoje.

Seimas pritarė Gyventojų pajamų mokesčio pataisoms, kuriomis maksimalus taikytinas mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) padidintas nuo 200 eurų iki 310 eurų. Pataisos įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. NPD taip pat padidintas gyventojams, auginantiems vaikus, taikomas papildomas NPD – nuo 120 Eur iki 200 Eur už kiekvieną vaiką (įvaikį) iki 18 m., taip pat vyresnį vaiką (įvaikį), jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.