Gruodžio 19 – 23 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Apie viceministrų paskyrimą jau paskelbė finansų, užsienio reikalų, aplinkos, ūkio, švietimo ir mokslo, žemės ūkio ir kultūros ministrai.

Finansų viceministrais paskirti Daiva Brasiūnaitė, Loreta Maskaliovienė ir Darius Sadeckas. Visi jie – ilgamečiai Finansų ministerijos tarnautojai. Daiva Brasiūnaitė kuruos mokesčių klausimus. Ji Vilniaus universitete yra įgijusi Ekonomikos magistro laipsnį. D. Brasiūnaitė, mokesčių srityje dirbanti 18 metų, Finansų ministerijoje darbą pradėjo vyriausiąja specialiste Netiesioginių mokesčių skyriuje, vėliau buvo paskirta to skyriaus vedėja, Mokesčių departamento direktoriaus pavaduotoja, o nuo šių metų pradžios – šio departamento direktore. Pagrindiniu prioritetu viceministrė įvardija aiškią, skaidrią ir kiek įmanoma paprastesnę mokesčių sistemą.

Viceministrė Loreta Maskaliovienė kuruos Europos Sąjungos investicijas Lietuvoje. Pasak viceministrės, prioritetinis dėmesys bus skiriamas platesniam finansinių instrumentų taikymui įvairiose ūkio srityse bei privačių lėšų pritraukimui įgyvendinant valstybei svarbius projektus. L. Maskaliovienė Finansų ministerijoje įvairiose pareigose dirba 9 metus, iš jų pastaruosius 6 metus – Europos Sąjungos investicijų departamento direktore. Iki tol dirbo Susisiekimo ministerijos Strateginio planavimo ir finansų departamente, yra baigusi civilinės inžinerijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Viceministras Darius Sadeckas bus atsakingas už biudžeto formavimo sritį. Viceministras skirs didelį dėmesį biudžeto formavimo politikos tobulinimui: vidutinio laikotarpio biudžeto sistemos stiprinimui, iniciatyvoms, prisidedančioms prie biudžeto orientacijos į rezultatus bei viešųjų finansų panaudojimo efektyvumo didinimo. D. Sadeckas yra įgijęs ekonomikos magistro laipsnį Vilniaus Universitete. Jis darbą Finansų ministerijoje pradėjo 2002 m. biudžeto departamente, o nuo 2008 m. yra šio departamento direktoriaus pavaduotojas.

Užsienio reikalų ministrais paskirti Neris Germanas,  Darius Skusevičius ir  Albinas Zananavičius. Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangą turintis N. Germanas 2012 – 2016 m. ėjo viceministro pareigas, yra buvęs Europos reikalų departamento ambasadoriumi ypatingiems pavedimams, bei šio departamento direktoriumi, Lietuvos ambasadoriumi prie Europos Tarybos, ambasadoriumi Suomijoje. Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangą turintis A. Zananavičius  nuo 2014 m. buvo Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotoju, dirbo Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, buvo Lietuvos nuolatiniu atstovu Pasaulio prekybos organizacijoje.  D. Skusevičius turi Pirmojo sekretoriaus diplomatinį rangą. Nuo 2015 m. jis ėjo Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ministro patarėjo pareigas, yra dirbęs užsienio reikalų ministro patarėju, yra Pasaulio lietuvių jaunimo organizacinės komisijos narys.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas naujaisiais aplinkos viceministrais paskyrė Rėdą Brandišauskienę ir Mindaugą Gudą. R. Brandišauskienė – advokatė, Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus dailės akademijos lektorė, aktyvi visuomeninių organizacijų ir asociacijų narė. Viceministrė kuruos statybos ir būsto bei teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros sritis. Viceministro M. Gudo veiklos sritys bus taršos prevencija, atliekos, vandens ištekliai ir nuotekos. Aplinkos ministerijos sistemoje jis dirba jau daugiau kaip 15 metų. Prieš aštuonerius metus M. Gudas tapo Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Upių valdymo departamento direktoriumi, vėliau vadovavo AAA Aplinkos būklės vertinimo departamentui ir AAA Hidrografinio tinklo skyriui. 2013 m. Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai metu vykdė Europos Tarybos darbo grupės tolimųjų oro teršalų pernašų klausimais pirmininko funkcijas, atstovavo ES Tolimųjų oro teršalų pernašos konvencijos šalių pagrindiniame susitikime. 2009 m. M. Gudas A. Stulginskio universitete apgynė daktaro disertaciją apie Lietuvos upių vandens būklės vertinimą.

Ūkio viceministre paskirta Lina Sabaitienė. Ūkio ministro patarėjais tapo Sergejus Tichomirovas ir Mindaugas Janulionis. L. Sabaitienė prieš tapdama ūkio viceministre dirbo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja ES klausimais. Taip pat ji yra dirbusi LSA atstove Briuselyje, Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro direktore, ekonomikos atašė pavaduotoja Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, Ūkio ministerijos Įmonių teisės skyriaus vedėja. Vytauto Didžiojo universitete ji yra baigusi verslo ir vadybos bakalauro studijas ir įgijusi socialinių mokslų magistro laipsnį. S. Tichomirovas kuruos prekių ir paslaugų reklamos, ES vidaus rinkos politiką, tarptautinius klausimus. Jis – buvęs teisingumo ministro patarėjas, turintis dešimties darbo metų patirtį žurnalistikos, komunikacijos ir turinio rinkodaros srityse. S. Tichomirovas Vilniaus universitete baigęs tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro bei istorijos bakalauro studijas. M. Janulionis – buvęs Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus patarėjas – atstovas  spaudai. Anksčiau M. Janulionis dirbo Vyriausybės kanceliarijos spaudos tarnyboje, taip pat Užsienio ir ES reikalų skyriuje, stažavosi Lietuvos ambasadoje Londone. M. Janulionis yra apsigynęs tarptautinių santykių magistro laipsnį Jungtinėje Karalystėje, Karalienės Marijos universitete, tarptautinės politikos bakalauro laipsnį įgijo Midlsekso universitete Londone.

Švietimo ir mokslo ministerijoje viceministru paskirtas doc. dr. Giedrius Viliūnas, kuruosiantis aukštojo mokslo sritį. Iki šiol jis buvo Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkas. Prieš tai jis yra dirbęs Švietimo ir mokslo ministro patarėju bei ministerijos sekretoriumi. G. Viliūnas dalyvavo rengiant aukštojo mokslo administravimo, mokslo politikos ir valdymo sričių strateginius dokumentus ir ekspertines studijas. Viceministras turi filologijos mokslų daktaro laipsnį.

Kultūros viceministrų pareigas pradeda eiti Gintautė Žemaitytė ir Audronis Imbrasas. Menotyros mokslų daktarė G. Žemaitytė iki šiol buvo Lietuvos kultūros tarybos narė. Ji ministrės komandoje kuruos vizualinius menus, valstybės politiką bibliotekų, muziejų bei regionų klausimais. Šokio kritikas, kultūros vadybininkas A. Imbrasas iki šiol dirbo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu. A. Imbraso veiklos sritis bus profesionalus menas, Lietuvos kultūros taryba bei tarptautinis bendradarbiavimas. Po Naujųjų metų prie ministrės komandos prisijungs viceministras Renaldas Augustinavičius, į ministeriją ateisiantis iš Kultūros paveldo departamento. Ministerijoje jis kuruos kultūros paveldo sritį. Kultūros ministrės patarėjais dirbs meno kuratorius Evaldas Stankevičius, projektų valdymo specialistas Aurimas Pautienius-Želvys ir komunikacijos specialistas, filosofas Viktoras Bachmetjevas.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas viceministrais paskyrė Rolandą Taraškevičių, Darių Remeiką, ir Artūrą Bogdanovą. Ketvirtąja viceministre pretenduoja tapti Jurgita Stakėnienė. R. Taraškevičius ŽŪM dirba nuo 2002 m., šiuo metu ministerijoje eina ES ir tarptautinių reikalų departamento direktoriaus pareigas, prieš tai net aštuonerius metus dirbo specialiuoju žemės ūkio atašė Briuselyje, yra Lietuvos atstovas ES Tarybos Specialiajame žemės ūkio komitete. D. Remeika nuo 1995 m. aštuonerius metus dirbo Valstybinėje maisto ir Veterinarijos tarnyboje. Vėliau tarnybą atliko Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų generalinio direktorato prie Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos biure. Geodezininkas A. Bogdanovas turi inžinerinį Vilniaus Gedimino technikos universiteto išsilavinimą, aštuonerius metus dirbo žemėtvarkos srityje. J. Stakėnienė ŽŪM dirba nuo 2003 m. Jau treji metai ji yra kaimo plėtros atašė Briuselyje, prieš tai ji dirbo ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktore.

Politinių partijų naujienos

Šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partija patvirtino kitąmet pavasarį vyksiančių partijos pirmininko rinkimų tvarką – naują pirmininką rinks tiesiogiai visų partijos narių balsavimu. Iki šiol pirmininkai būdavo renkami suvažiavimuose. Už partijos lyderį balsuodavo apie tūkstantį forumo dalyvių. Pagal nustatytąją naują tvarką rinkimai bus surengti visuose partijos skyriuose. Balsavimui bus skirtos dvi dienos, o jame galės dalyvauti apie 21000 registruotų partijos narių. Planuojama rinkimus rengti kovo arba balandžio mėnesį. Dabartinis pirmininkas A. Butkevičius tikina neketinąs siekti jo perrinkimo. Realiausiu kandidatu tapti partijos pirmininku yra laikoma ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Teisėkūros naujienos

Seimas ketvirtadienį priėmė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Nustatyta, kad 2017 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys 8 519,3 mln. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti sudarys 9 077,8 mln. eurų (asignavimai viršys pajamas 558,5 mln. eurų).Valstybės biudžeto pajamos kitais metais iš mokesčių sudarys beveik 5 mlrd. 918 mln. eurų.

Seimas pusmečiui atidėjo naujojo Darbo kodekso bei kitų socialinio modelio įstatymų įsigaliojimą. Pagal priimtus pakeitimus, įstatymai įsigalios 2017 m. liepos 1 d. Priimtomis pataisomis siekiama sudaryti prielaidas dar kartą visiems suinteresuotiems asmenims ir visuomenei pateikti savo pasiūlymus dėl naujojo Darbo kodekso ir kitų socialinio modelio įstatymų. Įvertinus šiuos pasiūlymus, būtų pateiktos reikiamos įstatymų pataisos, kurios labiau subalansuotų darbuotojų ir darbdavių interesus. Lydimojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais nutarta atšaukti numatytas „Sodros“ įmokų lubas ir įsipareigojimą kitąmet 1 procentiniu punktu mažinti darbdavio įmoką „Sodrai“, o vėliau kasmet dėl to spręsti. Pagal priimtas nuostatas taip pat nuo 2017 m. liepos 1 d. bus pradėtas socialinio draudimo įmokos tarifo pagrindinei pensijos daliai finansuoti mažinimas 1 proc. punktu, numatant valstybės biudžeto asignavimus dėl to sumažėjančioms fondo pajamoms kompensuoti.

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis palikta galimybė iš pajamų atimti per mokestinį laikotarpį patirtas išlaidas – gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis, taikant tam tikrus apribojimus. Nustatyta, kad bendra maksimali iš pajamų atimama gyvybės draudimo įmokų ir pensijų įmokų į pensijų fondus suma turėtų neviršyti 2000 eurų per mokestinį laikotarpį. Priimtos pataisos įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.