Liepos 6 - 10 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Naujausi politinių partijų reitingai rodo išaugusį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumą – valstiečiai po ilgo laiko tarpo aplenkė iki šiol lyderiavusius Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus. ELTA užsakymu, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ birželio 15–25 atliko politinių preferencijų tyrimą, kurio rezultatai aiškiai signalizuoja ženkliai pasikeitusias piliečių nuomones karantino metu. Paskutinė šios bendrovės gyventojų apklausa buvo atlikta vasarį, todėl duomenys rodo keturių mėnesių politinių referencijų pokytį. Partijos, kurios apklausos duomenimis peržengtų rinkimų kartelę:

Buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė nusprendė kandidatuoti į Seimą artėjančiuose rinkimuose. Savo kandidatūrą ji kelia savarankiškai ir nesijungia prie jokios politinės jėgos. Politikė teigė turinti didelę politinę patirtį ir ekonomines, finansines žinias, todėl artėjant pasaulinei ekonominei krizei negali likti politikos nuošalyje pasyvia stebėtoja.

Vyriausybės naujienos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė išlaiko optimizmą dėl ekonomikos atsigavimo. Pramonės, mažmeninės prekybos ir vidaus vartojimo duomenys liudija ekonomikos stabilizavimą ir laipsnišką atsigavimą. Ekonomikos prognozės rodo, kad Lietuvos ekonomika COVID-19 smūgį atlaikė geriau, nei tikėtasi. Praėjusią savaitę paskelbtoje Finansų ministerijos ekonomikos apžvalgoje prognozuotas BVP 7 proc. susitraukimas (balandį prognozės siekė -7,3 proc.). Sėkmingą Lietuvos atsaką pirmaisiais mėnesiais kovojant su pandemija rodo ir Tvarios plėtros ataskaitoje Lietuvai tarp EBPO valstybių skirta 4-a vieta. Vis dėlto, išlieka ir iššūkių: liepą toliau auga registruoto nedarbo lygis. Pirmosios savaitės duomenimis, fiksuotas didžiausias nedarbo lygis (12,6 proc.) ir didžiausias registruotų bedarbių skaičius 216 439. Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota tik 13,7 proc. (673 mln. eurų).

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtai Ateities ekonomikos DNR plane numatytų veiksmų ir projektų įgyvendinimo tvarkai. Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos bus koncentruojamasi – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Patvirtinta įgyvendinimo tvarka taikoma tik naujoms DNR plano investicijoms (tokių yra apie 1 mlrd. eurų) bei nustato veiksmų ir projektų vertinimo, atrankos, finansavimo, įgyvendinimo ir atsiskaitymo už rezultatus tvarką. 6,3 mlrd. eurų vertės Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas įgyvendinamas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Kitos naujienos

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymus, kurie numato pokyčius sudarant valstybės valdomų ir savivaldybių valdomų bendrovių priežiūros ir valdymo organus. Seimo priimti įstatymai numatė, kad nuo lapkričio visų valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių priežiūros ir valdymo organai turėtų būti sudaryti iš naujo. Tai reiškia, kad visos valdybos ir stebėtojų tarybos būtų keičiamos iš esmės vienu metu, o tai sudarytų prielaidas skubotiems ir neapgalvotiems sprendimas, bet to neleistų šiuo metu dirbantiems organams pabaigti savo kadencijų. Prezidentas siūlo, kad valdybos ir tarybos būtų performuojamos po lapkričio 1-osios, bet tuomet, kai pasibaigia jų kadencijos.