Sausio 2 – 6 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Trečiadienį Ūkio ministras paskyrė dar du viceministrus: Rugilę Andziukevičiūtę-Buzę ir Ramūną Buroką. R. Andziukevičiūtė-Buzė kuruos eksporto, smulkiojo ir vidutinio verslo politiką, geresnio reglamentavimo ir profesinio mokymo klausimus. Viceministrė iki šiol buvo „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros grupės vadovė, taip pat yra dirbusi analitike Viešosios politikos ir vadybos institute, kaip projekto koordinatorė darbavosi Jungtinės Karalystės aplinkosaugos, maisto ir žemės ūkio ministerijoje, stažavosi Jungtinės Karalystės naujosios politikos institute. Viceministrė turi Londono ekonomikos mokyklos magistro laipsnį bei VU tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute baigė politikos mokslų bakalauro studijas.

R. Burokas bus atsakingas už ūkio plėtrą, pramonės ir turizmo politiką bei valstybės valdomas įmones. R. Burokas prieš tapdamas ūkio viceministru ėjo Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus patarėjo socialinės apsaugos, investicijų ir turizmo klausimais pareigas. Jis taip pat yra dirbęs Seimo nario Juro Poželos padėjėju, Marijampolės savivaldybės mero, Seimo nario A. Mitrulevičiaus padėjėju, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos sekretoriate dirbo komunikacijos projektų koordinatoriumi. R. Burokas Mykolo Romerio universitete baigęs socialinio darbo magistro studijas. Jau gruodį darbą pradėjusi ūkio viceministrė Lina Sabaitienė kuruoja Europos Sąjungos reikalus ir ES investicijų koordinavimą, inovacijų ir investicijų klausimus.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas viceministrais paskyrė Egidijų Purlį, Vidmantą Macevičių ir Simoną Šatūną. E. Purlys iki šiol vadovavo ministerijos Elektros ūkio skyriui. Paskirtasis viceministras nuo 2011 m. dirba Energetikos ministerijoje, kurioje ėjo įvairias vadovaujančias pareigas. Iki tol E. Purlys trejus metus dirbo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, o nuo 2004 m. iki 2008 m. Valstybės kontrolės 3 – iojo audito departamente. Šiuo metu E. Purlys yra VĮ „Energetikos agentūra“ valdybos narys. Jis taip pat yra dirbęs VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“, UAB „Tetas“, UAB „Elektros tinklo paslaugos“, UAB „Energijos tiekimas“ valdybose. E. Purlys yra baigęs Mykolo Romerio universitetą, turi ekonomikos magistro laipsnį.

Kitas paskirtasis viceministras V. Macevičius darbą ministerijoje pradės sausio 9 d. Šiose pareigose jis dirbo ir buvusio energetikos ministro Roko Masiulio komandoje. V. Macevičius yra vadovavęs UAB „Eko Termo“ ir UAB „Kurana“, ėjo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Panevėžio regiono elektros tinklo direktoriaus pareigas, 2000–2003 m. dirbo Mažeikių rajono savivaldybės meru, 1999 m. vadovavo AB „Mažeikių nafta“. Iki tol ilgą laiką dirbo AB „Mažeikių elektrinė“, kurioje daugiau nei dešimt metų ėjo direktoriaus pareigas.

S. Šatūnas iki šiol ėjo Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktoriaus pareigas ir buvo atsakingas už prekybos politiką, ekonominę diplomatiją ir stojimą į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Anksčiau S. Šatūnas yra dirbęs URM Ekonominio saugumo departamento patarėju, Lietuvos Respublikos ambasados JAV misijos vadovo pavaduotoju ir ministru – patarėju politikos ir strateginių projektų klausimais, JAV Valstybės departamento Europos biuro patarėju Europos saugumo klausimais. 2004–2009 m. jis dirbo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju užsienio politikos klausimais, dar anksčiau – Lietuvos Respublikos ambasadoje Latvijoje ir Krašto apsaugos ministerijoje. S. Šatūnas Vilniaus universitete yra įgijęs politikos mokslų bakalauro bei tarptautinių santykių ir politikos mokslų magistro laipsnius, stažavosi JAV, Japonijoje ir kitose ES šalyse.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paskyrė dvi viceministres: Gintarę Šakalytę bei Kristiną Garuolienę. Medicinos mokslų daktarė, profesorė Gintarė Šakalytė 25 – erius metus dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje. Ji gerai žinoma medicinos mokslo ir praktikos pasaulyje, atliko daugiau nei 20 klinikinių tyrimų, publikavo daugiau nei 100 mokslinių straipsnių, yra trijų vadovėlių aukštųjų mokyklų studentams bendraautorė, įgyvendino daug tarptautinių projektų, laisvą nuo darbo laiką skiria visuomeninei veiklai kardiologijos srityje.

Biomedicinos mokslų daktarė Kristina Garuolienė Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įgijo gydytojos pediatrės kvalifikacija, vėliau mokėsi viešojo administravimo Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakultete. K. Garuolienė nuo 1999 m. ji dirbo Valstybinėje ligonių kasoje medicinos ir ekspertizės, vaistų kompensavimo srityse, vėliau dirbo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros asistente, nuo 2012 m. – lektore.
Suformuota Vidaus reikalų ministro E. Misiūno komanda. Darbą pradėjo viceministrai Česlovas Mulma, Giedrius Surplys ir Darius Urbonas bei ministro patarėjai Alvydas Šakočius ir Karolis Vaitkevičius. Viešojo saugumo sritį kuruosiantis viceministras Č. Mulma yra baigęs Lietuvos policijos akademiją, turi ilgametę darbo vidaus reikalų sistemoje patirtį. 1989 m. tarnybą pradėjo nuo eilinio, vėliau dirbo kriminalinėje tarnyboje. 2006 m. paskirtas Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viršininku, nuo 2008 m. iki šiol ėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas.

Viešojo administravimo srities klausimus kuruosiantis socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį turintis D. Urbonas iki šiol dirbo Policijos departamento prie VRM vyriausiuoju patarėju. Darbą vidaus reikalų sistemoje jis pradėjo 1994 m. Kauno miesto vyriausiajame policijos komisariate. Nuo 2002 m. D. Urbonas dirbo akademinį darbą: dėstė Lietuvos teisės universiteto Kauno policijos fakultete (vėliau – MRU Kauno policijos fakultetas, Viešojo saugumo fakultetas) bei Vytauto Didžiojo universitete. 2014–2016 m. ėjo Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigas.

Regioninę politiką kuruosiantis viceministras G. Surplys yra Birmingemo universiteto diplomatijos ir Vilniaus universiteto Europos studijų magistras. Prieš tapdamas viceministru dešimt metų dirbo Viešosios įstaigos Jungtinio techninio sekretoriato, kuris aptarnauja Europos Sąjungos finansuojamas bendradarbiavimo per sieną programas, komunikacijos vadovu. Jis taip pat yra dirbęs LR Prezidento konsultantu ir užsienio reikalų ministro patarėju.

Susisiekimo viceministrų pareigas pradėjo eiti Ričardas Degutis ir Paulius Martinkus. R. Degutis anksčiau dirbo ambasadoriumi Latvijoje, Gruzijoje bei generaliniu konsulu Sankt Peterburge, Rusijoje. Prieš tapdamas susisiekimo viceministru jis buvo Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento ambasadoriumi ypatingiems pavedimams. R. Degutis baigęs VU Istorijos fakultetą, kur 1991 m. įgijo žurnalisto specialybę. Tais pačiais metais jis mokėsi Lydso universiteto diplomatiniuose kursuose, o 1997 m. baigė Dž. Maršalo Europos saugumo studijų centro gynybos ir saugumo programą.

P. Martinkus - nepriklausomas valstybės valdomų įmonių ekspertas, profesionalus valdybų narys, šiuo metu dirbantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdyboje. P. Martinkus Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje Rygoje įgijo ekonomikos ir verslo administravimo bakalauro laipsnį. Studijų metais specializavosi finansų ir ekonomikos srityse, buvo pripažintas geriausio metų diplominio darbo bendraautoriumi, dirbo finansinės apskaitos ir tarptautinės ekonomikos kursų dėstytojų asistentu. Naujasis viceministras 2006 m. baigė parengiamuosius kursus investicijų profesionalams Budapešte, 2008 m. – derybų Taline ir įmonių patikrinimo kursus Briuselyje, 2012 m. – vadovų mokymus profesionaliems valdybų nariams Bendrovių valdymo institute Baltijos šalyse, 2015 m. – mokymus jauniems profesionalams Malmės universiteto Švedijos instituto vasaros akademijoje, šiemet – tarptautinių lankytojų lyderystės programą JAV.

Darbą pradėjo ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministrai Eglė Radišauskienė ir Eitvydas Bingelis. Du teisės magistro laipsnius Vytauto Didžiojo universitete įgijusi Eglė Radišauskienė, kuruos darbo santykių, užimtumo, darbų saugos, taip pat socialinio draudimo ir pensijų sritis. Ji ministerijoje dirba jau daugiau kaip 13 metų. Karjerą ministerijoje pradėjusi nuo vyriausiosios specialistės pareigų Teisės skyriuje E. Radišauskienė ilgainiui buvo paskirta Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja, vėliau ėjo Darbo teisės skyriaus vedėjos pareigas. Nuo 2013 m. ji buvo Darbo departamento direktoriaus pavaduotoja, o 2015 m. pradėjo vadovauti visam departamentui. E. Radišauskienė buvo naujojo Lietuvos socialinio modelio kūrimo ir įtvirtinimo projekto vadovė. Pagrindinis jos tikslas – užtikrinti socialiai teisingą darbo santykių lankstumą ir žmonių poreikius bei valstybės galimybes atitinkančias socialines garantijas.

Socialinės aprėpties, bendruomenių plėtros bei Europos Sąjungos struktūrinės paramos klausimus kuruosiantis Eitvydas Bingelis mokslus baigė Vilniaus universitete, yra įgijęs Verslo ir politikos studijų krypties bakalauro laipsnį. Jis yra aktyvus savanoris ir savanorystės projektų kuratorius. Atvykęs studijuoti į Vilnių tapo Vilniaus jaunųjų maltiečių savanorių vadovu, vėliau – nacionaliniu jaunųjų maltiečių vadovu, o nuo 2012 metų ėjo Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinio sekretoriaus pareigas. Nuo 2015 metų E. Bingelis yra Nacionalinio skurdo tinklo organizacijų valdybos narys. Vienas pagrindinių viceministro siekių – socialinės atskirties ir skurdo mažinimas sutelkiant kaip įmanoma daugiau už tai tiesiogiai ir netiesiogiai atsakingų valstybinių institucijų ir bendruomenių.

Teisėkūros naujienos

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime dar pernai įregistravo Konstitucijos pataisų projektą, kuriuo siūloma sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101, o Seimo rinkimus perkelti į pavasarį. Seimo teisės departamentas išnagrinėjęs šį projektą pateikė išvadą, kuria kritikuojamos siūlomos pataisos. Politikai siekį sumažinti Seimo narių skaičių grindžia sumažėjusių Lietuvos gyventojų skaičiumi, tačiau teisės departamentas atkreipė dėmesį, jog Seimo nariai atstovauja ne tik Lietuvoje gyvenančius Lietuvos piliečius. Juo labiau, tokiu pagrindu pakeitus Konstituciją reikėtų nuolat koreguoti Seimo narių skaičių, atsižvelgiant į nuolat kintantį Lietuvos gyventojų skaičių. Politikų siūlymui keisti Seimo rinkimų datą, teisės departamentas turėjo tik techninių pastabų. Šį projektą numatyta pateikti Seimo plenariniame posėdyje jau sausio 12 d., vėliau jį turėtų svarstyti parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Norint pakeisti Konstituciją, būtina, kad už tai, po ilgos pataisų svarstymo procedūros, dukart ,su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka, balsuotų du trečdaliai Seimo narių, t.y. mažiausiai 94 parlamentarai. Iki šiol Seime buvo ne vienas bandymas pakeisti Konstituciją sumažinant parlamentarų skaičių ar perkeliant rinkimus į pavasarį, bet visi jie baigdavosi nesėkme. Sumažinti Seimo narių skaičių ir perkelti rinkimus buvo vieni iš valstiečių – žaliųjų rinkiminių pažadų, kurie yra įrašyti ir į naujos Vyriausybės programą.