Lex Lietuva | Spalio 8-12 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Rugpjūčio 17-20 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimo nariai, rugpjūčio 18 d. susirinkę į neeilinę Seimo sesiją, aptarė padėtį kaimyninėje Baltarusijos Respublikoje po Prezidento rinkimų. Posėdyje buvo priimta rezoliucija, raginanti nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, prezidento Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu. Rezoliucija kviečiama įvesti sankcijas atsakingiems Baltarusijos pareigūnams už rinkimų rezultatų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus Europos Sąjungos mastu. Taip pat rezoliucijoje raginama skirti didesnę paramą Baltarusijos nevyriausybinėms organizacijoms, surengti Baltarusijos klausimams spręsti neeilinį Europos vadovų tarybos posėdį. Už rezoliuciją balsavo 122 Seimo nariai, susilaikė – du: Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė trečiadienio posėdyje patvirtino siūlymą į Seimo IX (rudens) sesijos darbų programą įtraukti 150 įstatymų projektų paketų. Rudens sesijai teikiami 8 įstatymų paketai susiję su  koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsme ir sukeltų pasekmių šalinimu, 4 teisės aktų paketai skirti kovai su šešėline ekonomika, 28 paketai – įgyvendinantys įvairias Vyriausybės programos nuostatas. 16 įstatymų paketų susiję su ateinančių metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų patvirtinimu. 35 paketai susiję su Europos Sąjungos (ES) teisės perkėlimu ar įgyvendinimu ir su jau pradėtomis ES teisės pažeidimo procedūromis. Net 59 įstatymų paketai įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimus, Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas bei sprendžia iškilusias taikymo problemas.

Vyriausybė atnaujino tvarką dėl atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamų renginių. Nuo rugsėjo 1 d. atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose žiūrovų ir (ar) dalyvių skaičius nebus ribojamas, jei renginio organizatoriai užtikrins bilietų platinimą ir dalyvių registravimą elektroniniu būdu. Jei renginio organizatoriai to užtikrinti negalės, renginyje bus leidžiama dalyvauti ne daugiau kaip 300 dalyvių.  Iki rugpjūčio 31 d. renginiai atvirose erdvėse galės būti organizuojami, kai renginyje dalyvauja ne daugiau kaip 1 000 žiūrovų ir dalyvių. Uždarose erdvėse leidžiama renginius organizuoti, jei dalyvių skaičius bus ne didesnis nei 600. 

Siekdama nutraukti pradėtą Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimo procedūrą dėl Lietuvos priimtų teisės aktų, Vyriausybė posėdyje pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui pakeisti Civilinio kodekso nuostatą, kad, kelionių organizatoriui nutraukus sutartį su keliautoju, jam turi būti grąžinta visa sumokėta suma ne vėliau kaip per 14 dienų vietoj šiuo metu nustatytų 90 dienų. Organizatoriams ir toliau būtų palikta teisė susitarti su keliautojais pasiūlius jiems 12 mėnesių galiojantį kuponą kitai kelionei už tą pačią sumokėtą sumą.

Kitos naujienos

Rugpjūčio 17 d. Lietuvoje registruotas nedarbas pasiekė 13,3%. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229.300 žmonių. Tai didžiausias nedarbo skaičius šiais metais. Užimtumo tarnyba skelbia, kad rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8%. Nedirbo 221.000 gyventojų. Laikino užimtumo priemonėse rugpjūčio 1 d. dalyvavo 19.600 asmenų, šiuo metu – per 13.000. Lanksčiai dirbantys smulkaus verslo atstovai savo nedarbo laikotarpiu dažniau kreipiasi į Užimtumo tarnybą dėl bedarbio statuso suteikimo. Fiksuojama, kad nuo rugpjūčio 1 d. iki šios dienos maždaug 5.000 savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus buvo suteiktas bedarbio statusas.

Ketvirtadienį buvo patvirtintos keturios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos ekonomikos DNR plano priemonės. Jomis siekiama didinti eksporto konkurencingumą ir pridėtinę vertę, skatinti skaitmeninės ekonomikos inovacijų rinkos kūrimą, finansuojant inovatyvius viešuosius pirkimus GovTech sprendimams, didinti žaliųjų inovacijų naudojimą. Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 6,3 mlrd. Eur, iš jų 1,3 mlrd. Eur numatyta naujoms investicijoms.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!