Rugpjūčio 24-28 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Rinkimų naujienos

Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija traukė burtus, kurių metu paaiškėjo politinių partijų, dalyvausiančių rinkimuose, numeriai. Seimo rinkimuose dalyvaus 17 politinių partijų. Galutiniai kandidatų sąrašai bus paskelbti likus mėnesiui iki rinkimų. Politinių partijų rinkimų numeriai:

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, būti perrinkti šiuose Seimo rinkimuose siekia 132 iš 140 arba 94,2 proc. dabartinių Seimo narių, tik 8 dabartiniai Seimo nariai nutarė nebekandidatuoti naujai kadencijai. 33 arba kas ketvirtas iš šių metų Seimo rinkimuose dalyvaujančių šios kadencijos Seimo narių yra arba keliami kitos partijos kandidatų sąraše negu praėjusiuose Seimo rinkimuose, arba nėra jokiame kandidatų sąraše. Absoliuti dauguma kandidatų sąrašų lyderių kelia savo kandidatūras taip pat ir vienmandatėse rinkimų apygardose.

Kitos naujienos

Rugpjūčio 25 d. paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ Lietuva įvardijama kaip šalis, kuri netikėtai greitai atsigavo po pandemijos. Nedidelė ekonominė priklausomybė nuo turizmo sektoriaus ir sėkmingas karantino priemonių įgyvendinimas, gerėjantys vartojimo ir verslo pasitikėjimo rodikliai įvardijami kaip pagrindiniai veiksniai, lėmę greitesnį ekonominį atsigavimą. Apžvalgoje prognozuojama, kad 2020 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas trauksis -1,3 proc., bet 2021 m. sieks 3 proc. Tarp iššūkių, su kuriais susiduria Lietuva, minimas nedarbo augimas, kuris šiuo metu siekia 13,5 proc.

Valstybės kontrolė pateikė Valdžios sektoriaus skolos projekcijos vidutiniu laikotarpiu ataskaitą, kurios duomenimis prognozuojama, kad 2020 m. skolos lygis gali siekti 49,8 proc. BVP, o prognozuojant ekonomikos atsigavimą 2021 m., valdžios sektoriaus skola, tikėtina, toliau nuosekliai didės ir 2025 m. sudarys 54,5 proc. BVP. Ataskaitoje pateikiami penki galimi scenarijai, kurie rodo, jog, kilus antrajai COVID-19 bangai ir nepakankamai sparčiai mažinant valdžios sektoriaus deficitą, skola artės prie 60 proc. BVP ribos. Galimybės stabilizuoti ir mažinti valdžios sektoriaus skolos lygį priklausys ne tik nuo valdžios sektoriaus balanso, bet ir nuo šalies ekonomikos augimo. Lietuvos, kaip mažos ir atviros ekonomikos, BVP augimas vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo vidaus ir išorės rizikos veiksnių, ypač pagrindinių užsienio partnerių prekybos atsigavimo.

Statistikos departamento duomenimis, Išankstinis metinės (2020 m. rugpjūtį, palyginti su 2019 m. rugpjūčiu) infliacijos įvertis sudaro 1,2%. Infliacijai įtakos daugiausiai turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, sveikatos, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainų padidėjimas bei transporto ir būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas.