Rugsėjo 28 d. - spalio 2 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Rinkimų naujienos

Iki Seimo rinkimų liekant tik kiek daugiau nei savaitei, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ skelbia paskutiniuosius politinių partijų reitingus. Lyderių trejetas išlieka nepakitęs, tačiau skirtumas tarp pirmosios ir antrosios vietos (TS-LKD bei LVŽS) sumenko iki minimalaus. Trečioje vietoje esančius socialdemokratus sparčiai vejasi Darbo partija, taip pat fiksuojamas ženklus Liberalų sąjūdžio palaikymo augimas. Šios apklausos duomenimis, reikiamą rinkimų kartelę peržengtų tik penkios politinės partijos. Reitingų lentelė:

Seimo naujienos

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Zbignevo Jedinskio pristatytą Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įteisinti, taip vadinamąją tryliktąją pensiją. Tokios išmokos dydis siektų 200 eur. Numatoma, kad išmoka būtų skirta asmenims kuriems yra mokamos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensijos ar kompensacija, pensija, paskirta pagal tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus. Pasak iniciatorių, įstatymo projektas pareikalautų apie 180 mln. eurų biudžeto lėšų per pirmuosius galiojimo metus.

Ateinančią savaitę Seimo plenariniai posėdžiai nevyks – tai įprasta praktika prieš Seimo rinkimus. Atitinkamai, priešrinkiminę savaitę ir Seimo komitetai ne visi rinksis į posėdžius. Po Seimų rinkimų pirmojo turo, Vyriausybė dar šiam Seimui turės pateikti svarstyti 2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus – šį darbą Vyriausybė turi atlikti iki spalio 17 d. Biudžeto projektus priims jau naujasis Seimas, kuris posėdžiauti pradės lapkričio viduryje.

Vyriausybės naujienos

Atsižvelgdama į tobulintiną civilinės saugos sistemą Lietuvoje, Vidaus reikalų ministerija parengė įstatymų projektus numatančius visos sistemos pertvarką. Pagrindinis įstatymų projektų tikslas – pertvarkyti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo modelį, siekiant užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei veiksmingą ir greitą ekstremaliųjų situacijų valdymą. Šiuo metu civilinės saugos sistemoje pastebimi šie trūkumai: pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms mechanizmas yra sudėtingas ir lėtai veikiantis, nėra vienos atsakingos institucijos, todėl praktikoje kyla sprendimų privalomumo klausimas, kai pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms metu kelių institucijų kompetencijos persidengia.