Lex Lietuva | Liepos 27 - 31 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Spalio 5 - 9 d. politnių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Rinkimų naujienos

Ketvirtadienį baigėsi išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose. Ketvirtadienio duomenimis jau yra balsavę 178145 rinkėjai – t.y. 7,39%. Aktyviausiai dalyvavo Antakalnio apygardos rinkėjai, pasyviausiai Panerių – Grigiškių rinkėjai.

Šeštadienį naktį prasideda rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis. Šis draudimas galioja taip pat ir socialiniuose tinkluose skleidžiamai politinei reklamai.

Vyriausybės naujienos

Trečiadienį Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimams, kurio numatė pakeisti Paveiktų šalių sąrašo sudarymo principus. Nuo šiol galios ne statinis rodiklis, kuris iki dabar buvo 25 atvejai 100000 gyventojų per pastarąsias 14 dienų, bet į Paveiktų šalių sąrašą bus įtrauktos tos šalys, kuriose 14 dienų sergamumo rodiklis 10 proc. ir daugiau viršija Lietuvos Respublikos atitinkamą sergamumo rodiklį. Atnaujintame Vyriausybės nutarime taip pat išplėsta renginių sąvoka – nuo šiol renginiams taip pat priskiriami ir nekomerciniai viešieji renginiai, pvz., miestų šventės, festivaliai ir kt. organizuoti žmonių susibūrimai. Nutarime nustatytas privalomas renginių bilietų platinimas arba dalyvių registravimas neatsižvelgiant į žiūrovų (dalyvių) skaičių. Siekiant užtikrinti srautų kontrolę ir kontaktų atsekamumą, numatyta pareiga renginio organizatoriui kontroliuoti žiūrovų patekimą į renginio vietą.

Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė Finansų ministerijos parengtiems 2019 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų, nacionaliniam finansinių ataskaitų ir Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkiniams. Šių ataskaitų rinkinių tikslas – pateikti informaciją apie viešojo sektoriaus subjektų finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje nurodoma, kad 2019 m. į valstybės biudžetą pajamų surinkta 8,7 mlrd. eurų. Didžiausią valstybės biudžeto pajamų dalį sudarė pridėtinės vertės mokestis (3,8 mlrd. eurų), gyventojų pajamų mokestis (1,8 mlrd. eurų), akcizai (1,5 mlrd. eurų) bei pelno mokestis (759,1 mln. eurų). ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos buvo gauta 1,5 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto išlaidos 2019 m. sudarė apie 11,3 mlrd. eurų, iš jų beveik 1,9 mlrd. eurų – ES paramos lėšų. Didžioji dalis valstybės biudžeto lėšų – daugiau nei 3 mlrd. eurų (27,8 proc.) išleista socialinei apsaugai, palyginti su 2018 m., jų dalis išaugo 1,4 karto. Ekonomikai skirtos išlaidos bendroje biudžeto struktūroje sudarė 18,9 proc., didžioji jų dalis teko transportui ir energetikai. Bendrosioms valstybės paslaugoms skirtos lėšos sudarė 12,7 proc., daugiau nei trečdalį jų sudarė skolos valstybės vardu valdymo išlaidos, tačiau palyginti su 2018 m. ši dalis sumažėjo apie 15 proc. Švietimui skirtos lėšos sudarė 12,7 proc., gynybai - 9,4 proc., viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai - 6,6 proc., sveikatos apsaugai - 7,0 proc., aplinkos apsaugai - 1,9 proc. visų biudžeto išlaidų.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!