Spalio 12 - 16 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Rinkimų naujienos

Sekmadienį Lietuvoje vyko rinkimų į Seimą pirmasis turas. Čia geriausiai pasirodė Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai iškovoję 23 mandatus, po jų seka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 16 mandatų, Darbo partija – 9 mandatai, Lietuvos socialdemokratų partija ir Laisvės partija po 8 mandatus bei Liberalų sąjūdis su 6 mandatais. Kitos partijos rinkimų kartelės neperžengė. Seimo rinkimuose dalyvavo 1 167 796 arba 47,52% balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Aktyviausiai į rinkimus balsuoti ėjo rinkėjai, kurių amžiaus grupė nuo 55 iki 64 metų. VRK duomenimis pasyviausi rinkėjai yra 25-29 m. amžiaus grupėse.

Į Seimą jau išrinkti 70 kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir 3 kandidatai vienmandatėje rinkimų apygardoje: Ingrida Šimonytė (TS-LKD), Beata Petkevič (LLRA-KŠS) ir Česlav Olševskij (LLRA-KŠS). Iš 2016 – 2020 m. kadencijoje dirbusių Seimo narių, į Seimą jau perrinkti 46 parlamentarai. 34 šios kadencijos Seimo nariai pakartotinio mandato negavo. Daugiausiai praradimų skaičiuoja valstiečiai – net 17 jų frakcijos atstovų nebedirbs Seime, tarp jų ir Naglis Puteikis, Virginija Vingrienė, Viktoras Rinkevičius ir kiti. Seime taip pat nedirbs ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovai Gediminas Kirkilas, Linas Linkevičius ir Juozas Bernatonis bei dar keturi nariai. Konservatoriai kol kas neteko tik dviejų savo frakcijos narių – Irenos Degutienės (nekandidatavo) ir Manto Adomėno. Lietuvos lenkų rinkimų akcija taip pat neturės savo frakcijos, Seime nebedirbs jų sąrašo lyderis Zbignev Jedinskij bei Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič ir dar keturi nariai. Socialdemokratai neteko ilgamečio Seimo nario Broniaus Bradausko bei nebekandidatavusio Lino Balsio, liberalai – Jono Liesio ir Gintaro Vaičekausko. Mišrioje Seimo grupėje paskutiniu metu dirbę Rimantas Dagys, Egidijus Vareikis, Artūras Skardžius, Povilas Urbšys, Petras Čimbaras, Gintaras Steponavičius bei Virgilijus Poderys taip pat ateinančią kadenciją Seime nebedirbs.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė pasiūlymui nuo kitų metų 35 eurais didinti minimalią mėnesio algą. Minimalus atlyginimas didėtų 6 procentais nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų arba 460 eurų „į rankas“. Vis tik, atsižvelgiant į neapibrėžtumą dėl ekonomikos augimo, šis Vyriausybės nutarimas dar gali būti koreguojamas šių metų pabaigoje.

Trečiadienį Vyriausybė taip pat apsvarstė 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektą ir su juo susijusius projektus bei perdavė juos svarstyti Seimui. Finansų ministerijos parengtas valstybės biudžetas bus deficitinis – valdžios sektoriaus skola 2021 m. sudarys 5% BVP. Didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinei apsaugai 7 335 mln. eurų. Ekonomikai bus skiriama 3578 mln. eurų, švietimui – 3064 mln. eurų, sveikatos apsaugai -  2732 mln. eurų,  visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų, kultūrai ir religijai – 621 mln. eurų, gynybai numatyta skirti 1 117 mln. eurų, aplinkos apsaugai – 417 mln. eurų. Kartu su teikiamu biudžeto projektu, planuojama didinti įvairias socialines išmokas. Nuo kitų metų 10 eurų didėja vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų. Vidutinė senatvės pensija turėtų didėti 27 eurais – iki 404 eurų.