Sausio 9 – 13 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Pirmadienį darbą pradėjo ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus patarėja Jolita Gumaniukienė, kartu su ministru dirbusi Jonavos rajono savivaldybėje. Ji kuruos valstybės valdomų įmonių ir verslo aplinkos gerinimo klausimus. 46 metų J. Gumaniukienė iki šiol ėjo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjos pareigas. M. Sinkevičius prieš tapdamas ministru vadovavo šiai savivaldybei. Naujoji patarėja taip pat yra dirbusi Šiaulių bei Ūkio bankuose. Ūkio ministro patarėjais nuo gruodžio mėnesio taip pat dirba Sergejus Tichomirovas ir Mindaugas Janulionis.

Finansų ministro Viliaus Šapokos patarėja strateginio planavimo, organizacijų pokyčių ir jų valdymo klausimais dirbs nepriklausoma vadybos konsultantė Rita Rekašiūtė – Balsienė. Ji nuo 1995 metų konsultuoja organizacijas, yra nepriklausoma vadybos konsultantė, VU dėsto organizacijų psichologiją, yra baigusi JAV „NTL Institute” organizacijų vystymo programą ir turi vadybos konsultanto sertifikatą (CMC). R.Rekašiūtė – Balsienė nurodo, kad yra „Jaunimo linijos“ valdybos narė, VU Personalo politikos pertvarkos grupės vadovė, ji yra dirbusi verslo konsultacijų įmonėje „OVC Consulting“. V.Šapokos patarėjais taip pat dirba buvęs viceministras Edmundas Žilevičius, viešųjų ryšių klausimais - Raminta Stanaitytė – Česnulienė.

Teisėkūros naujienos

Kurios Darbo kodekso (DK) vietos turi būti pataisytos Trišalė taryba turi apsispręsti iki kovo vidurio. Tam, kad Seimas pavasario sesijoje metu spėtų patvirtinti suderintas pataisas ir DK įsigaliotų nuo liepos. Viso socialinio modelio paketo ir viso DK svarstymo iš naujo Vyriausybė nesiims, nes tai užimtų pernelyg daug laiko, tačiau ji nusiteikusi taisyti tik tas nuostatas, kurios bus suderintos tarp socialinių partnerių trišalėje taryboje. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio, Trišalėje taryboje numatoma aptarti jau anksčiau nemažai diskutuotas suminės darbo laikos apskaitos, darbo laiko naktį nuostatas, taip pat darbo tarybų bei profesinių sąjungų kompetencijų pasidalinimo klausimus. Atkreipiame dėmesį, kad Trišalė taryba neretai kritikuojama dėl uždarumo: ten profsąjungos atstovauja tik apie 10% visų dirbančiųjų, ne visos darbdavių asociacijos turi savo atstovus.

Pakeitus Akcinių bendrovių įstatymą, smulkiesiems akcininkams, turintiems bent vieną AB ar UAB akciją, bus suteikta kur kas daugiau teisių nei iki šiol, tačiau teisininkai atkreipia dėmesį, kad tai kels įtampą tarp stambiųjų ir smulkiųjų akcininkų, ir prognozuoja didelį teisinių ginčų skaičių. Vyriausybė dar 2015 m. įpareigojo Ūkio ministeriją, atsižvelgiant į Pasaulio banko ir EBPO rekomendacijas, parengti Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) projektą. Pagal jį Lietuvoje turi būti pagerintos verslo sąlygos ir įvesti papildomi smulkiųjų investuotojų apsaugos garantai. Pirmiausia numatyta, kad kiekvienam akcininkui, net ir su 1 akcija, būtų suteikiama teisė gauti visą bendrovės informaciją ir dokumentus. Tuo pačiu 10% akcijų savininkas jau galės bendrovės sąskaita samdyti ekspertus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektams vertinti. Šie ekspertai turės gauti visą reikiamą (norimą) informaciją apie siūlomus sprendimus. Dar viena naujovė – visi sandoriai su susijusiais asmenimis turės būti tvirtinami stebėtojų taryboje arba visuotiniame akcininkų susirinkime. Jei vienas akcininkas (jų grupė) įmonėje valdys 95% ir daugiau akcijų, smulkieji akcininkai galės reikalauti, kad stambieji išpirktų likusias akcijas. Ir atvirkščiai – stambieji galės reikalauti, kad smulkieji parduotų akcijas. Iki šiol panašūs teisės aktai buvo taikomi tik biržoje kotiruojamoms įmonėms. Taip pat siūloma nustatyti, kad stebėtojų tarybos nariu negalės būti bendrovės akcininkas.

Politinių partijų naujienos

Kandidatais į didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) – pirmininkus tapo penki Seimo nariai. TS-LKD prezidiumas tvirtino galutinį kandidatų sąrašą po mėnesio įvyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose. Be dabartinio partijos lyderio G. Landsbergio juose dar ketina kandidatuoti keturi Seimo TS-LKD frakcijos nariai – Agnė Bilotaitė, Mykolas Majauskas, Žygimantas Pavilionis ir Paulius Saudargas. TS – LKD pirmininko rinkimai bus surengti trimis mėnesiais anksčiau nei planuota – ne gegužę, bet jau vasarį. Taip prezidiumo posėdyje buvo nuspręsta dar lapkritį. Visuotinis partijos pirmininko rinkimų pirmasis turas vyks vasario 11 – 12 dienomis, kai beveik 15000 partijos narių balsuos naujojo vadovo rinkimų pirmajame ture. Esant reikalui, ne vėliau kaip po dviejų savaičių, t.y. vasario pabaigoje, bus surengtas antrasis turas.