Lex Lietuva | Rugpjūčio 7 – 11 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Sausio 4 - 8 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Pratęstą Seimo rudens sesiją planuojama pabaigti sausio 14 d. Visą kitą savaitę Seimas posėdžiaus nuotoliniu būdu. Tai bus pirmasis bandymas surengti oficialų plenarinį posėdį nuotoliniu būdu. Kitą savaitę Seimas turėtų paskirti tris naujus Konstitucinio teismo teisėjus bei du Aukščiausiojo teismo teisėjus. Taip pat priimti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis yra perkeliama europinė Audiovizualinė direktyva į Lietuvos teisę.

Seimui pristatyti Seimo nutarimo projektai dėl naujų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimui siūlo Konstitucinio Teismo teisėju skirti Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą Andrių Kabišaitį, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pakartotinai siūlo Konstitucinio Teismo teisėja skirti advokatę Giedrę Lastauskienę, laikinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einanti Sigita Rudėnaitė – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Algį Norkūną. Kandidatams prisistačius ir atsakius į Seimo narių klausimus, nutarta pradėti svarstymo procedūrą Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu Seimo nutarimo projektams svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat numatomi Seimo frakcijų susitikimai su kandidatais į šias pareigas. Preliminari svarstymo ir priėmimo Seimo posėdyje data – sausio 14 d.

Vyriausybės naujienos

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės komanda pasipildė naujais nariais. Patarėja užsienio politikos ir Rytų partnerystės klausimams pradeda dirbti Galina Vaščenkaitė. Pastaruoju metu ji buvo politikos ir ekonomikos patarėja Norvegijos Karalystės ambasadoje Vilniuje, yra dirbusi projektų vadove įvairiose institucijose, turi diplomatinio ir žurnalistinio darbo patirties. Patarėja sveikatos apsaugos klausimais paskirta medicinos mokslų daktarė Živilė Gudlevičienė. Pastaruoju metu ši vyriausioji mokslo darbuotoja vadovavo Nacionalinio vėžio instituto Biobankui. Ministrės Pirmininkės patarėjas Jonas Survila bus atsakingas už ryšius Seimu, patars politikos klausimais. Jis yra sukaupęs politinio darbo patirties dirbdamas Europos Parlamente Gabrieliaus Landsbergio komandoje, taip pat dirbo premjero Andriaus Kubiliaus politikos patarėju, buvo TS-LKD vyriausiasis politikos patarėjas. Artimiausiu metu Ministrės Pirmininkės patarėjos kultūros klausimams pareigas pradės eiti Gabrielė Žaidytė. Iki šiol ji dirbo Vilniaus kolegijos, Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto dėstytoja, mokslų daktarė, vizituojanti profesorė, kultūros politikos ekspertė. Ministrės Pirmininkės patarėju tautinių mažumų klausimams paskirtas Artur Liudkovski, kuris šiais klausimais patarė ir buvusiam premjerui. Nuo sausio 4 d. Vyriausybės kanclerės pirmuoju pavaduotoju paskirtas Paulius Lukauskas, anksčiau vadovavęs viešajai įstaigai „Versli Lietuva“, dirbęs derybų konsultantu, vadybininku, buvęs visuomeninės organizacijos „Global Lithuanian Leaders“ valdybos nariu.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir šiuo metu su socialiniais partneriais ir valstybinėmis institucijomis analizuoja ir derina antrojo paramos verslui paketo koncepciją, skirtą padėti labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams. Antrojo pagalbos verslui paketo koncepcijoje numatomos ir diskutuojamos 7 priemonės. Viena pagrindinių – papildomos subsidijos labiausiai nukentėjusiems verslams, praradusiems 50 proc. ir daugiau pajamų. Taip pat planuojamos papildomos subsidijos savarankiškai dirbantiems, turgavietės mokesčio kompensacija, kuponai medikams ir mokytojams, fondas smulkiems verslams, paskolos labiausiai nukentėjusiems verslams, naujo verslo startui ir naujų darbo vietų kūrimui. Kol kas yra patvirtintos pirmojo etapo priemonės – subsidijos ir paskolos, tikimasi, kad paraiškas šioms pirmojo etapo priemonėms verslas galės pradėti teikti dar sausį. Pagal pirmojo etapo subsidijų priemonę įmonės, kurių apyvarta sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų. Lengvatines paskolas sumažintomis palūkanų normomis galės gauti verslas, kurių apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. Maksimali paskolos suma galės siekti 100 tūkst. eurų. Antrasis paramos paketas verslui galėtų siekti 180 mln. eurų.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!