Sausio 16 – 20 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Antradienį vyko paskutinis Pirmos Seimo rudens sesijos plenarinis posėdis. Jo metu patvirtinta atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, kurioje įvardyta 14 grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių, įtvirtinti nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždaviniai. Atnaujintoje strategijoje numatytas ne tik Lietuvos įsipareigojimas 2018 m. krašto apsaugai skirti bent 2% BVP, bet ir tolimesnis gynybos srities finansavimo didinimas. Planuojama atnaujinti partijų nacionalinį susitarimą dėl krašto apsaugos, kuriuo būtų įsipareigojama 2020 m. krašto apsaugai skirti 2,5% BVP. Strategijoje didžiausiu iššūkiu nacionaliniam saugumui laikoma agresyvi kaimyninės Rusijos vykdoma politika ir destabilizuota geopolitinė padėtis regione. Grėsmėmis nacionaliniam saugumui įvardijami ir augantis religinis ekstremizmas, sąlygos terorizmui bei nekontroliuojamai migracijai plisti, korupcija, per didelė emigracija, socialinė atskirtis, nepakankamas ekonominis išsivystymas bei kiti veiksniai.

Vyriausybės naujienos

Pirmadienį Premjeras Saulius Skvernelis atšaukė savo potvarkį, kuriuo buvo paskyręs „Nordea“ banko ekonomistą Žygimantą Mauricą savo visuomeniniu konsultantu. Toks sprendimas priimtas po to, kai išsiaiškinta, jog „Nordea“ banko vidaus taisyklės neleidžia Ž. Mauricui formaliai tapti Vyriausybės konsultantu. Vis dėlto, pasidalinti savo įžvalgomis ar patarimais, kaip ir buvo daroma iki šiol, nebus draudžiama.

Antradienį vyko Premjero Sauliaus Skvernelio susitikimas su institucijų, kovojančių su šešėline ekonomika, vadovais, kurio metu nutarta artimiausiu metu parengti šių metų kovos su šešėliu planus bei pasiūlyti tinkamas priemones. Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Muitinės bei Policijos departamentai planams paruošti turi dvi savaites. Pagrindinės sritys, kuriose egzistuoja didžiausią šešėlio dalis yra nelegalus darbas, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų bei akcizo mokesčių surinkimas, taip pat situacija susijusi su nelegaliu darbu ir „Sodros“ išmokomis.

Kitos naujienos

Europos Komisija (EK) šiuo metu vertina ar 2017 – ųjų Lietuvos biudžetas atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, t.y. ar nacionalinių biudžetų deficitas ir valstybės skola neviršija nustatytų reikalavimų. Nors Lietuvos biudžeto projekte numatytas 0,8% BVP deficitas (maksimali biudžeto deficito nustatyta riba yra 3%), tačiau EK įžvelgia galimų rizikų. Iš biudžeto plano projekto matyti, jog yra rizika, kad Lietuva gali nesilaikyti Stabilumo ir augimo pakto taisyklių. Komisija taip pat teigia, jog Lietuvai reiktų paspartinti struktūrines fiskalines reformas, nes iki šiol pažanga padaryta nedidelė.

Lietuva savo ruožtu prašo išimties dėl socialinio modelio įgyvendinimo, kuris biudžetui turėtų kainuoti apie 250 mln. eurų. Finansų ministerijos teigimu, neįskaičiavus socialinio modelio ir neapmokestinamųjų pajamų didinimo sąnaudų, Lietuvos valdžios sektoriaus balansas 2017 m. būtų perteklinis. EK savo sprendimą, ar suteikti Lietuvai galimybę neįtraukti šių išlaidų į biudžeto deficito rodiklį, turėtų priimti gegužę.

Ketvirtadienį Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė naujausią banko makroekonominę prognozę. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 2,8% ir 2,5% kitąmet. Bankas padidino JAV ir euro zonos prognozes šiems metams: JAV iki 2,3%, o euro zonai iki 1,6%, tačiau sumažinta Kinijos prognozė šiems metams iki 6,3%. Rusijai prognozuojamas 1,5% BVP augimas šiemet ir 2,0% BVP kitąmet. Ekonomisto teigimu, Lietuvos ekonomika yra gerai pasirengusi galimiems išoriniams smūgiams. Stabilus augimas, fiskalinė drausmė, didelis gyventojų ir įmonių santaupų kiekis, palyginti mažos skolos, nesiformuojantys NT ar vartojimo burbulai – visa tai leidžia tikėtis, kad artimoje ateityje ekonominės krizės neturėtume sulaukti.

Tarptautinė verslo mokykla INSEAD kasmet atlieka Globalaus talentų konkurencingumo tyrimą, kurio metu skaičiuoja kaip šalys augina, pritraukia ir išlaiko talentus. Globaliame talentų konkurencingumo reitinge (GTCI) Lietuva pakilo dviem pozicijomis aukštyn ir šiuo metu užima 33 – ią vietą iš 118 – os šalių. Lietuva pirmauja pagal samdymo paprastumą, o globalių žinių įgūdžių bei talentų augimo srityse Lietuva užima 29 vietą. Tačiau pagal profesinius ir techninius įgūdžius Lietuva reitinge užima tik 87 vietą. INSEAD teigia, kad siekdami prisitaikyti prie technologinių pokyčių, vyriausybė bei verslo atstovai dirbdami kartu turi sukurti tikslingą švietimo sistemą bei darbo rinkos politiką.