Vasario 1-5 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo nutarimo projektą, kuriuo kandidatu eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas siūlo teisininką, Vilniaus universiteto (VU) profesorių Vytautą Mizarą. V. Mizaras VU profesoriaus pareigas eina nuo 2009 m.  Nuo 2016 m. jis taip pat vadovauja Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centrui. Nuo 2018 m. eina Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tarybos pirmininko pareigas. Yra dirbęs teisingumo ministro patarėju civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais. Seimas sausio pradžioje paskyrė du iš trijų Konstitucinio Teismo teisėjų. Parlamentas nepritarė prieš tai V. Čmilytės-Nielsen teiktai Andriaus Kabišaičio kandidatūrai į KT teisėjus.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė skelbia po truputį gerėjančius pandemijos valdymo rodiklius. Atvejų skaičiaus ir teigiamų tyrimų procento kritimas 2021 m. sausio 25–31 d. pagreitėjo, palyginti su praeitos savaitės situacija - toliau daugėja savivaldybių, kuriuose per 7 dienas buvo fiksuota iki 5 atvejų per dieną – jų dabar yra 24 ir dar 18-oje savivaldybių skaičius neviršija 10 atvejų per dieną. Naujų atvejų vidutiniškai per 7 dienas užfiksuota 807 (prieš savaitę – 960), teigiamų tyrimų dalis buvo 9,2 % (prieš savaitę – 10,2 %), o 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų buvo 447 atvejai (prieš savaitę – 535). Seniūnijų lygmeniu Lietuvoje atsiranda „žaliųjų zonų“, kuriose nefiksuota naujų atvejų per 14 dienų. Išlaikydami esamą atvejų kritimo tempą, 200 atvejų per dieną vidurkį, kurį išlaikius būtų pasiekta B scenarijaus riba, šalies mastu pasiektume kovo pabaigoje–balandžio pradžioje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su VĮ Registrų centro generaliniu direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi, svarstė, kaip atverti duomenis verslui ir visuomenei bei aptarė duomenų saugumo klausimus. Ministerija nori atverti kuo daugiau duomenų verslui ir visuomenei, kad galėtų būtų vystomi aukštos pridėtinės vertės produktai. EBPO tyrimų duomenimis, jei valstybės institucijos įgyvendintų Europos Sąjungos rekomendacijas dėl didesnio kiekio turimų duomenų atvėrimo, Lietuvos ekonomika galėtų išaugti beveik milijardu eurų. Taip pat susitikime pabrėžta ir duomenų atvėrimo žiniasklaidai svarba. Šiuo metu Seime kaip tik yra svarstomi Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama reglamentuoti duomenų atvėrimo žurnalistams tvarką.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Finansų ministerijos teiktą nutarimą „Dėl Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo iš esmės naikinamas ankstesnės Vyriausybės pristatytas Ateities ekonomikos DNR planas. Antruoju nutarimu tvirtinama nauja projektų vertinimo, atrankos, finansavimo, įgyvendinimo ir atsiskaitymo už veiksmų ir projektų įgyvendinimo rezultatus tvarka bei tvirtinimas įgyvendintinų projektų sąrašas. Ministerijos teigimu dabar yra rengiamas ilgalaikis 2021-2026 m. planas už 2,225 mlrd. eurų.