Balandžio 19-23 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas antradienį ėmėsi pataisų, kuriomis siūloma uždrausti dienpinigius ir darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti grynaisiais. Teigiama, kad išmokos turėtų būti mokamos tik į banko sąskaitą, todėl darbuotojams tai būtų didesnis saugumo garantas, o valstybei – dar vienas būdas kovoti su šešėliu. Pataisų iniciatoriai teigia, kad gaudami atlygį grynaisiais, darbuotojai negali gauti bankų paskolų ir kitų paslaugų. Anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, valstybė turėtų daliai verslo finansuoti bankinių kortelių aparatų komisinį mokestį. Tokiu atveju smulkus ir vidutinis verslas leis žmonėms atsiskaityti kortelėmis ne tik perkant už 5 ar 10 Eur, nes šiuo metu verslui neapsimoka dėl didelių mokesčių priimti korteles, kai perkama už kelis eurus. Manoma, kad draudimas darbo užmokestį mokėti grynaisiais turi būti taikomas visose sektoriuose, o ne tik tuose, kurie rizikingiausi.

Vyriausybės naujienos

Nors Lietuvoje nuo kovo pradžios COVID-19 atvejų skaičius auga, didėja ir testavimo apimtys, todėl teigiamų tyrimų procentas liko daugmaž stabilus. Šalyje daugėja asmenų, besitiriančių dėl jaučiamų COVID-19 simptomų, be to, plečiant greitųjų antigeno testų apimtis, mažėja teigiamų tyrimų procentas. Svarbu paminėti, jog vakcinų sunaudojimas Lietuvoje yra labai operatyvus – tik gavus naują „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinų siuntą, visos vakcinos sunaudojamos per keletą dienų. Nesunaudotų „Vaxzevria“ vakcinų Lietuvoje esama tik 5 % viso gauto kiekio.

Kitos naujienos

Konstitucinis teismas pripažino, jog Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų svarbiausiosios nuostatos, susijusios su savivaldybių merų rinkimais ir įgaliojimais, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinius vietos savivaldos pagrindus. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas oficialiai įsigalios 2023 m. gegužės 3 d. Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos. Pabrėžtina, kad šioje byloje Konstitucinis Teismas nesprendė tiesioginių merų rinkimų, t. y. kai merą tiesiogiai renka savivaldybės bendruomenė, tikslingumo klausimo. Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.

Žmogaus teisių komitete įvykusio 2020 m. Konstitucinio Teismo veiklos pristatymo metu buvo paskelbtas istorinis nutarimas, nerimą kelia teisėkūros ir teisės taikymo tendencijos. Konstitucinio teismo pirmininkas D. Žalimas 2020-uosius įvardijo istoriniais Konstituciniam Teismui. Šiais metais priimtas ne vienas svarbus konstitucinis aktas, paskelbti du pirmieji nutarimai bylose pagal individualius konstitucinius skundus. Be to, buvo išnagrinėta 18 konstitucinės justicijos bylų. Iš viso buvo įvertinta 30-ies teisės aktų atitiktis Konstitucijai, net 26 teisės aktai ar jų dalys pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Tai yra didžiausias skaičius palyginti su ankstesniais metais. Pasak D. Žalimo, teisėkūros būklė šalyje prastėja. Posėdžio metu komiteto nariai atkreipė dėmesį  į prastėjančią teismų darbo kokybę aiškinant Konstituciją. Kalbos apie teismų sistemos uždarumą, taikomus dvigubus standartus, Konstitucinio Teismo pirmininko nuomone, turi pagrindą. Taip pat pastebėtas kai kurių teisininkų grupių bandymas daryti spaudimą Konstituciniam Teismui. Tokių tendencijų galima priežastimi D. Žalimas įvardijo teisininkų švietime esančias didžiules spragas žmogaus teisių klausimais, prastėjantį visuomenės išsilavinimą.

Lietuvai „Swedbank“ ekonomistai šiemet prognozuoja spartesnį atlyginimų ir užimtumo augimą. Šių metų šalies BVP augimo prognozė Lietuvai didinama iki 3%, o sekantiems metams prognozuojamas augimo paspartėjimas net iki 4,9%. „Swedbank“ padidino ne tik Lietuvos BVP, bet ir atlyginimų bei užimtumo augimo prognozes. Vidutinis darbo užmokestis šiemet ir 2022 m. turėtų padidėti atitinkamai 7% ir 6,4%. N. Mačiulis vardija, kad atlyginimų augimui įtakos turės įvairūs veiksniai: atsigausiantys į vidaus ir užsienio turizmą orientuoti sektoriai, o taip pat sparčiai auganti pramonė, geri finansiniai rezultatai bei darbuotojų trūkumas nuo pandemijos mažiau nukentėjusiose įmonėse. Be to, N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuva išsiskiria optimistiškai nusiteikusiais gyventojais ir įmonėmis. Lietuvos gyventojų ir pramonės pasitikėjimo rodiklis jau viršija ilgalaikį istorinį vidurkį ir yra tik šiek tiek žemesnis nei buvo prieš prasidedant pandemijai