Lex Lietuva | Spalio 23 – 27 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Balandžio 26 - 30 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Balandžio 30 d. mirė ilgametis Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ekonomistas Kęstutis Glaveckas. K. Glaveckas Seime dirbo nuo 1996 m. Jis darbavosi Biudžeto ir finansų komitete, buvo pirmininko pavaduotojas, pirmininkas. Savo akademiniame kelyje parašė daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje; yra knygų „Gamybos intensyvinimo problemos“, „Rinkos ekonomika“ ir „Valstybinis reguliavimas“ autorius.

Gegužės 3 d. (pirmadienį) šaukiamas neeilinis Seimo plenarinis posėdis skirtas paminėti Gegužės 3-iosios Konstitucijos sukaktį. Šiemet Lietuva ir Lenkija mini Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. Daugiau plenarinių posėdžių kitą savaitę nebus rengiama.

Vyriausybės naujienos

Naujausi COVID-19 viruso plitimo duomenys rodo, kad atvejų skaičius šiek tiek apstojo kilęs – per du mėnesius 7 dienų atvejų vidurkis padidėjo du kartus ir dabar laikosi apie 1 100, o 14 d. sergamumo rodiklis svyruoja apie 540 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Pandemijos pagreitis praeitą savaitę buvo apie +5 %, tad atvejų augimas yra sulėtėjęs. Lietuvoje imunitetą nuo SARS-CoV-2 viruso šiuo metu, tikėtina, turi jau virš 30 % asmenų, o naujų atvejų augimas pastarąsias 10 dienų buvo nedidelis. Didžiausias įtampos taškas yra Vilniaus regionas, kuriame užimtų reanimacijos lovų skaičius siekia 2020 m. gruodžio mėnesio skaičių. Lovų užimtumas taip pat didėja ir Kauno regione – kartu abiejuose regionuose nustatyta virš 80 % visų Lietuvoje atsiradusių naujų atvejų.

Finansų ministerija parengė Lietuvos stabilumo 2021 metų programą, kurioje pateiktos vidutinio laikotarpio makroekonominės ir finansų projekcijos, parengtos vis dar didelio neapibrėžtumo dėl COVID-19 pandemijos plitimo ir jos keliamų padarinių. 2021–2024 metais numatoma vykdyti į ekonomikos atsigavimą orientuotą fiskalinę politiką. Ekonomikai grįžus į augimo kelią ir suvaldžius COVID-19 pandemiją, bus siekiama palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus deficitą ir stabilizuoti skolos lygį, taip užtikrinant valdžios sektorių tvarumą vidutiniu-ilgesniuoju laikotarpiu. Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas, įvertinus numatomo 2021 m. biudžeto įstatymo pakeitimų poveikį valdžios sektoriaus finansams, sudarys 8,1 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Su COVID-19 pandemijos valdymu ir jos neigiamų padarinių švelninimu susijusių priemonių (tiesiogiai veikiančių valdžios sektoriaus balansą), įgyvendinimui 2021 metais numatyta skirti 1,6 mlrd. eurų. Iš jų – 1 mlrd. eurų numatytas 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.