Gegužės 17 - 21 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimui pristatytas atnaujintas šių metų valstybės biudžetas

Projektu tikslinamos 2021 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarytų 11 mlrd. 824,4 mln. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti – 16 mlrd. 573,1 mln. eurų (asignavimai viršytų pajamas 4 mlrd. 748,7 mln. eurų).Šių metų valstybės biudžeto pajamas siūloma didinti 572,3 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,7 mln. eurų (4,6 proc.). 2021 metų valdžios sektoriaus deficitas didės 1,4 procentinio punkto BVP ir sudarys 8,4 proc. BVP.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė vadinamajam „relokacijos paketui“ – Investicijų, Užsieniečių teisinės padėties ir Užimtumo įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas perkelti visus ar dalį įmonės darbuotojų į mūsų šalį. Šių įstatymų pataisos numato, kad dėl leidimo gyventi Lietuvoje galėtų kreiptis visi perkeliami darbuotojai. Dėl jų tinkamumo dirbti spręstų pats investuotojas. Taip pat nebūtų vertinama, ar šeimos nariai atitinka darbo rinkos poreikius – jie turėtų teisę dirbti Lietuvoje ir gautų tokios pat trukmės leidimą gyventi. Ši nuostata galiotų Lietuvoje investuojančioms įmonėms iš trečiųjų šalių, sutinkančioms prisiimti įsipareigojimą investuoti šalyje ne mažiau kaip 1,45 mln. Eur, sukurti bent 20 darbo vietų ir mokėti bent 1,5 savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio darbo užmokesčio siekiančius atlyginimus.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovybė Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė savo parengtą Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Pagal LSA projektą, Konstitucijoje būtų numatyta, kad savivaldybių tarybų nariai ir merai renkami ketveriems metams, bei kad meras yra „savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas, atstovaujantis savivaldybei ir vykdantis įstatymuose nustatytus įgaliojimus“.

Parlamentarai antradienį suformavo naują Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), jos pirmininke paskyrė teisininkę Jolantą Petkevičienę.

VRK nariais paskirti politologas Šarūnas Liekis, Nacionalinės bibliotekos departamento direktorius, Andrius Vaišnys, Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro darbuotoja Inga Milašiūtė, advokatė Laura Martinaitytė, dabartinis VRK narys Andrius Puksas. Rinkimų komisijoje taip pat dirbs Liberalų sąjūdžio deleguota Jolita Baušytė, Laisvės partijos pasiūlytas Martynas Čerkauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – Olga Kilkinova, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – Gitana Matiekuvienė, Lietuvos socialdemokratų partijos – Justas Pankauskas, Darbo partijos – Jolanta Petrušauskienė.

Seime įkurta Lietuvos regionų frakcija

Seimo posėdyje paskelbta apie Lietuvos regionų frakcijos įkūrimą. Jos nariais tapo Zigmantas Balčytis, Petras Gražulis, Česlavas Olševskis, Andrius Palionis, Beata Petkevič, Jonas Pinskus, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas ir Remigijus Žemaitaitis. Visi naujos frakcijos nariai iki šiol dirbo Mišrioje Seimo narių grupėje. Frakcijos seniūnu išrinktas J. Pinskus, seniūno pavaduotoja – R. Tamašunienė. Frakcija pasiskelbė opozicine.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė patvirtino Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo (galutinio vertinimo) metodiką ir jos ataskaitų formą.Į teisėkūros proceso ciklą įdiegus ex post vertinimą, bus sudarytos prielaidos ne tik įvertinti galiojančio teisinio reguliavimo taikymą ir veikimą, bet ir įrodymais pagrįsti naujus sprendimus bei siekti didesnio teisės aktų veiksmingumo. Metodikoje aprašomi ex post vertinimo etapai, nustatomi vertinimo kriterijai, nurodomi vertinimą palengvinantys orientaciniai klausimai, aprašomi duomenų rinkimo ir analizės metodai. Svarbu, kad daug dėmesio skiriama viešinimui bei konsultavimuisi su visuomene, tad viešosios konsultacijos numatytos visuose ex post vertinimo etapuose.