Lex Lietuva | Rugsėjo 7 - 11 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Gegužės 24 - 28 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

 

Partnerystei neužteko palaikymo Seime – po pateikimo įstatymui nepritarta, jis grąžintas tobulinti. Už įstatymą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, o 7 susilaikė. Įstatymui nepritarta dviejų balsų persvara. Prieš valdančiųjų rengtą įstatymą pateikimo stadijoje balsavo konservatorių atstovai Kazys Starkevičius, Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Pocius, Antanas Čepononis, Algis Strelčiūnas, Valdas Rakutis, Antanas Matulas, Paulius Saudargas, Edmundas Pupinis, Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Justinas Urbanavičius. Trys šios frakcijos nariai – Vytautas Juozapaitis, Dainius Kreivys ir Jonas Gudauskas – balsavime susilaikė. Susilaikė ir liberalas Viktoras Pranckietis. Du liberalai – Jonas Varkalys ir Juozas Baublys – balsavo prieš. Trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai pritarė projektui- Tomas Tomilinas, Lukas Savickas ir Rūta Miliūtė. Projektui pateikimo stadijoje pritarė ir dauguma socialdemokratų: Orinta Leiputė, Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė, Gintautas Paluckas. Projektą palaikė ir Mišrios Seimo narių grupės Domas Griškevičius

Seimas pritarė, kad nepatikimi gamintojai ir tiekėjai Lietuvoje negalėtų dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje, ypač diegiant penktos kartos mobilųjį 5G ryšį. Įstatymų pakeitimai numato, kad radijo dažniai 5G ryšiui būtų skiriami tik įvertinus, ar šio ryšio tinklams naudojama įranga atitinka nacionalinio saugumo interesus. Anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, principinė nuostata, numatanti, kad radijo dažniai privalo būti naudojami atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus yra logiška, nes tai valstybės turtas, todėl leisdama operatoriams jais naudotis, valstybė gali nustatyti tam tikras sąlygas.

Svarstomomis pataisomis siekiama mažinti atliekų kiekius sąvartynuose. Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų, kuriomis siekiama lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos užtikrinant, kad atliekos virstų ištekliais ir maksimaliai sumažėtų jų kiekis. Įstatymų pakeitimais siekiama, kad ne vėliau kaip 2035-aisiais komunalinių atliekų sąvartyne turėtų būti šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų Lietuvoje susidarančių komunalinių atliekų. Kaip skelbia Aplinkos ministerija, 2019 m. jų šalinta 24,73 proc.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojų iš trečiųjų šalių perkėlimui į Lietuvą. Priimtomis pataisomis siūloma sudaryti palankesnes sąlygas investuotojams, kurie investuoja ne mažiau kaip 1 mln. 448 tūkst. eurų kapitalo investicijų, įsipareigojo sukurti bent 20 naujų darbo vietų perkelti visus ar dalį įmonės darbuotojų į Lietuvos Respubliką perkeliant įmonės veiklą ar jos dalį iš trečiųjų šalių. Persikelti savo darbuotojus būtų galima automatiškai. Užimtumo tarnyba nevertintų užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl to, ar užsienietis atitinka investuotojų darbuotojų keliamus reikalavimus, spręstų pats investuotojas. Leidimas laikinai gyventi šeimos nariui būtų išduodamas tokiam pat laikotarpiui kaip ir užsieniečiui, atvykstančiam dirbti. Šeimos narys taip pat turėtų teisę dirbti Lietuvos Respublikoje. „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo galėtų kreiptis visi, ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos perkeliami darbuotojai.

Nuo COVID-19 nukentėjusiems darbdaviams ir darbuotojams paramą planuojama skirti iki rudens. Subsidijos per prastovas. Siūloma subsidijas darbo užmokesčiui mokėti karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, bet ne ilgiau kaip iki š. m. rugpjūčio 31 d. Įsigaliojus įstatymui pirmą mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 90 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA), antrąjį mėnesį – 60 proc. MMA. Subsidijos už iš prastovų sugrįžusius darbuotojus. Siūloma mokėti subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojus, sugrįžusius iš prastovų. Tokia subsidija būtų mokama už kiekvieną darbuotoją, kuriam per 6 kalendorinius mėnesius ne trumpiau kaip 75 darbo dienas (ne mažiau 600 darbo valandų) buvo paskelbta prastova, o jo darbo vietai išlaikyti darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovų metu. Darbuotojas taip pat negalėjo būti atleistas iš darbo. Subsidija už į darbą sugrįžusius darbuotojus būtų mokama už du mėnesius, bet ne ilgiau kaip iki š. m. rugpjūčio 31 d. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis siektų 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 90 proc. MMA dydžio, antrąjį kalendorinį mėnesį – 60 proc. MMA.

R. Šimašius nesieks trečios sostinės mero kadencijos. „Į Vilniaus merus aš 2023-iaisiais nekandidatuosiu. Manau, kad dvi kadencijos – optimalus laikas įrodyti savo galimybes, pasiekti didelių rezultatų, sukurti ilgalaikius pokyčius“, – ketvirtadienį feisbuke pranešė R. Šimašius. Eiliniai savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks 2023 m. kovą. Kol kas nėra aišku, ar miestų ir rajonų merai per juos bus renkami tiesiogiai. Po to, kai Konstitucinis Teismas balandį patvirtino, jog 2014-aisiais įstatymų pakeitimais įtvirtinti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja dabartinėms Konstitucijos nuostatoms, Seime prasidėjo diskusijos dėl Pagrindinio šalies įstatymo pakoregavimo, siekiant įteisinti tiesioginius merų rinkimus.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!