Sausio 30 d. – vasario 3 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Seimas vasario 14 d., antradienį, rinksis į neeilinę sesiją, kurią šaukia Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, atsižvelgdamas į 82 Seimo narių prašymą. Tarp pagrindinių neeilinės sesijos posėdžio klausimų – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų, Civilinio kodekso pakeitimų svarstymas. Posėdyje į Seimo narių klausimus atsakys socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, taip pat bus rengiama speciali diskusija dėl sisteminių problemų vaiko teisių apsaugos srityje.

Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis antradienį užregistravo Seimo rinkimų bei Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas, kuriomis siūlo atsiradus laisvai Seimo nario vietai, kuris buvo išrinktas vienmandatėje apygardoje, nauju Seimo nariu taptų kitas daugiausiai rinkėjų balsų toje apygardoje gavęs kandidatas. Jeigu kitų kandidatų nėra arba jie tapti Seimo nariais atsisako, Seimo nario vieta liktų neužimta. Parlamentaras tokias įstatymo pataisas grindžia siekiu sutaupyti valstybės lėšų, kurios yra panaudojamos pakartotinų rinkimų organizavimui. K. Masiulis taip pat atkreipia dėmesį, kad paprastai pakartotiniuose rinkimuose dalyvauja labai maža dalis gyventojų, todėl rinkimams išleistos lėšos būna neadekvačiai didelės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno pavaduotoju (vietoj iš Seimo pasitraukusios Gretos Kildišienės) išrinktas Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Šiuo metu frakcijos seniūno pavaduotojo pareigas eina ir Aušrinė Norkienė. LVŽS nusprendė į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją deleguoti Ritą Miliūtę ir Astą Kubilienę, kurios pakeis buvusią Seimo narę G.Kildišienę ir iš frakcijos pasitraukusį Bronių Matelį.

Vyriausybės naujienos

Finansų ministras Vilius Šapoka paskyrė dar dvi savo patarėjas. Nepriklausoma vadybos konsultantė Rita Rekašiūtė – Balsienė ministrui patars strateginio planavimo, organizacijų pokyčių ir jų valdymo klausimais. Ji turi daugiau nei 20 metų patirtį konsultuojant įvairias organizacijas, taip pat dėsto Vilniaus universitete organizacijų psichologijos kursą. Naujoji patarėja yra baigusi JAV „NTL Institute“ organizacijų vystymo programą, turi vadybos konsultanto sertifikatą (CMC). Viešųjų ryšių ir komunikacijos konsultantė Raminta Stanaitytė – Česnulienė pradeda eiti ministro atstovės spaudai pareigas. Ji pastaruosius metus dirbo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstove, anksčiau buvo nepriklausoma vadybos konsultantė. 2003 – 2013 metais naujoji finansų ministro patarėja dirbo „Rimi Lietuvos“ atstove spaudai.

Trečiadienį paskirtas dar vienas Kultūros ministrės Lianos Ruokytės – Jonsson patarėjas. Juo tapo viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas. Jis ministrei patars Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo ir medijų ir informacinio raštingumo klausimais. L. Kontrimas turi istoriko išsilavinimą, dėsto komunikacines disciplinas Lietuvos universitetuose, turi žurnalistinio darbo patirties. Jo įkurta ryšių su visuomene agentūra „PRservice“ atstovauja pasaulinei komunikacijos kompanijai „Edelman“.

Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) viceministre skiriama Vilma Šilalienė, kuri šiuo metu eina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas. Ji administracijoje buvo atsakinga už socialinės srities klausimus. V.Šilalienė savivaldybėje iki šiol ji daugiausia pastangų dėjo pertvarkant sostinės globos įstaigas, sprendžiant vaiko gerovės klausimus. Ji yra baigusi Lietuvos edukologijos universitetą, ikimokyklinio ugdymo ir psichologijos studijas, tęsia magistratūros vaiko teisių apsaugos studijas M. Romerio universitete. SADM šiuo metu dirba du viceministrai - ilgametė ministerijos tarnautoja Eglė Radišauskienė bei buvęs Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovas Eitvydas Bingelis.

Antradienį Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų susitikime, kuriame kartu su Latvijos ir Estijos premjerais pasirašė susitarimą dėl europinio geležinkelio „Rail Baltica“ jungties plėtros. Trišaliame susitarime nustatyti europinio standarto geležinkelio vėžės techniniai parametrai, maršrutas, projekto įgyvendinimo terminai, finansavimo principai, bendros įmonės „RB Rail AS“ vaidmuo, bendradarbiavimo su Lenkija ir Suomija būdai. Susitarimu Vilniaus jungtis įtvirtinama kaip integrali „Rail Baltica“ geležinkelio dalis, taip pat pabrėžiama, kad projektas „Rail Baltica“ būtų įgyvendintas iki 2025 metų ir naująja vėže būtų galima naudotis 2026 metais. Šis susitarimas dabar bus pateiktas Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentams ratifikuoti. 2017 m. sausio 11 d. Vyriausybė priėmė projekto „Rail Baltica“ naujosios geležinkelio 1 435 mm pločio atšakos nuo Kauno iki Latvijos sienos specialųjį planą ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms, kuriomis planuojama atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų fiziniams ir juridiniams asmenims, kai šie žemės ūkio paskirties žemę perka ne pirmumo teise. Anksčiau įsigyjant žemę buvo reikalaujama 3 metus vykdyti žemės ūkio veiklą, užpildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaraciją, registruoti ūkį, turėti žemės ūkio išsilavinimo diplomą, įrodyti, kad 50 proc. pajamų gaunama iš žemės ūkio veiklos, ir pagrįsti ekonominį gyvybingumą. Žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams paliekama pirmumo teisė įsigyti parduodamą žemę. Per pastaruosius du metus, pasitaikė tik 2 atvejai, kai užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Apie 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejų asmenys pageidavo pasinaudoti pirmumo teise. Šiems pasiūlymams dar turėtų pritarti Seimas.

Kitos naujienos

Akmenės rajono vadovas socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas šiais metais pripažintas geriausiu meru Lietuvos merų reitinge. Laisvosios rinkos instituto ir „Veido“ organizuotame tyrime, savivaldybių reitinguose antruoju liko praėjusių metų lyderis, Kauno miesto meras, Visvaldas Matijošaitis, trečias – Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius. Geriausių Lietuvos merų dešimtukas: