Lex Lietuva | Birželio 28 - liepos 2 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Birželio 21 - 25 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, didindama spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui po civilinio lainerio priverstinio nutupdymo Minske. Naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, sakoma Bendrijos pranešime. Be to, bus ribojama Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei bei valstybinėms institucijoms. „Naujos tikslinės ekonominės sankcijos apima draudimą tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti bet kam Baltarusijoje įrangą, technologijas arba programinę įrangą, kurių pirminė naudojimo paskirtis – stebėsena arba ryšių internetu arba telefonu perėmimas, taip pat dvigubos paskirties prekes ir technologijas, skirtas naudoti kariuomenei arba nurodytiems asmenims, subjektams ar institucijoms Baltarusijoje“, – sakoma ES Tarybos paskelbtame pranešime.


Seimo naujienos

Maitinimo paslaugoms ir kultūrai – lengvatinis 9% PVM tarifas. Seimas antradienį apsisprendė, kad nuo COVID-19 itin nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bus taikomas lengvatinis 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Iš 126 balsavimui užsiregistravusių parlamentarų 97 balsą atidavė už tokias lengvatas numatančias PVM įstatymo pataisas, 6 buvo prieš, o 23 susilaikė. Lengvata, kuri būtų taikoma ir išsinešamam maistui, bet ne alkoholiui, įsigalios nuo liepos 1 d. ir galios iki 2022 m. pabaigos. 9% PVM taip pat galios kultūros ir sporto sektoriams – visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui ir atlikėjų teikiamoms paslaugoms.

Seimo pakoreguotame šių metų biudžete numatomas ir pajamų, ir išlaidų augimas. Daugiausiai papildomų asignavimų skiriama kovai su pandemija, taip pat krašto apsaugai, pasienio tarnybai. Gerėjant ekonominei situacijai numatomas mažesnis nei anksčiau planuotas viešųjų finansų deficitas. Antradienį Seimo plenariniame posėdyje patvirtintas Vyriausybės pateiktas 2021 m. biudžeto pataisų projektas. Už jį balsavo 75, prieš 2, susilaikė 35 Seimo nariai. Taip pat pataisyti „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai. Viena svarbiausių žinių – numatomas biudžeto deficitas bus gerokai mažesnis. Dabar prognozuojamas 6,9% bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas. Tai kiek mažiau, nei buvo planuota, kai pernai gruodį buvo priimamas 2021 m. biudžetas – tuomet prognozuota, kad viešųjų finansų deficitas šiemet didės iki 7% BVP. Bet dar gegužę, kai Vyriausybė pateikė pirminį biudžeto pataisų variantą, jame buvo numatytas net 8,4% deficitas. G. Skaistė paaiškino, kad deficito mažėjimas susijęs su ekonominės raidos scenarijaus peržiūra – neseniai Finansų ministerija paskelbė, kad numatomas šių metų BVP augimas sieks 4,1%, t. y. beveik dvigubai daugiau nei prognozuota metų pradžioje. Pataisytasis valstybės biudžetas numato 1,185 mlrd. Eur pajamų padidėjimą – iki 12,427 mlrd. Eur. Bet apie 0,5 mlrd. Eur iš jų yra lėšos, kurias numatoma papildomai gauti iš europietiškų fondų. Pajamos iš įvairių mokesčių didės 613,1 mln. Eur. Du trečdalius šių papildomų lėšų planuojama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dėl didesnio gyventojų vartojimo ir atidėtų mokesčių. Biudžeto išlaidos padidės 0,774 mlrd. Eur – iki 16,615 mlrd. Eur.

Vyriausybės naujienos

Teisingumo ministerija penktadienį pranešė parengusi Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektus, kuriais siekiama apsaugoti žurnalistus nuo persekiojimo už kritiką ir nepagrįstų ieškinių. „Demokratinėje visuomenėje viešojo intereso gynimas turi būti apsaugotas nuo nesąžiningų bei nepagrįstų teisinių priemonių taikymo, todėl itin svarbu imtis iniciatyvų, padėsiančių apsaugoti žurnalistus bei žmogaus teisių gynėjus, kai teisminis procesas naudojamas kaip bauginimo ir užtildymo priemonė“, – pranešime sakė ministrė Evelina Dobrovolska. Nauji Civilinio proceso kodekso pakeitimai, pasak ministerijos, leis įtvirtinti operatyvią ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūrą, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesu, kai ieškiniai reiškiami nesąžiningai, norint pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!