Liepos 5 - 9d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Dvejus metus pareigas einantis prezidentas Gitanas Nausėda neturėjo atramos nei buvusiame, nei dabartiniame Seime. Prezidento santykiai su valdančiosiomis koalicijomis ir vyriausybėmis yra banguojantys. Ekspertai pabrėžia, kad valstybės vadovui dėl ideologinių ir vertybinių požiūrių skirtumų vis sudėtingiau rasti bendrą kalbą su dabartiniais valdančiaisiais. Dalis politologų neabejoja, kad prezidentas jau dabar akivaizdžiai klojasi savo antrosios kadencijos pagrindus. Bent kol kas panašu į tai, kad G. Nausėda pasirinko teisingą taktiką siekti tokio savo tikslo – visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad jo reitingai išlieka aukšti, nepaisant plika akimi matomų nesutarimų su dabartine Vyriausybe. Šiame ginče už prezidentą stoja vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo, gaunantys vidutines ir mažesnes pajamas, rajonų centrų ir kaimų gyventojai, taigi, nemenka dalis potencialaus elektorato. Daugiau kaip 60% respondentų įvairiose socialinėse, amžiaus grupėse palaiko prezidentą. Tuo metu valdančiųjų, Vyriausybės ir premjerės Ingridos Šimonytės reitingai bent kol kas pamažu juda žemyn.

VMI vadove antrai kadencijai paskirta E. Janušienė. Anot finansų ministrė Gintarės Skaistės, kalbant apie mokestinių įstatymų laikymąsi, iš VMI vadovės tikimasi užtikrinti rizikų dėl mokesčių nemokėjimo identifikavimą realiu laiku, operatyvią ir tikslią mokesčių mokėtojų kontrolę, pritaikant modernias priemones ir optimizuojant žmogiškuosius resursus.

Vilnius artėja prie Nacionalinio stadiono statybų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su Vilniaus savivaldybe ketina pasirašyti susitarimą dėl 156 mln. Eur vertės Nacionalinio stadiono statybų. Jam dar turi pritarti sostinės taryba. Sudarius susitarimą ir Vilniaus valdžiai pasirašius nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“, bus pradėtas techninis projektavimas bei statybos darbai.

Vyriausybės naujienos

Ruošiamasi galimam trečiajam karantinui. Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kokiomis sąlygomis galėtų būti sugrąžintas visuotinis karantinas. Šiuo metu tos sąlygos yra derinamos su specialistais ir atsakingomis institucijomis. Vyriausybė įspėja, kad epidemiologinės situacijos gerėjimas sustojo, tad rudenį karantinas gali grįžti, ypač jeigu iki to laiko nebus pasiektas pakankamas visuomenės imunizacijos lygis.

Dėl migrantų antplūdžio Vyriausybė siūlo teisės aktų pakeitimus, kurie migracijos procedūras sutrumpintų iki 10 dienų. Ministrų kabinetas penktadienį pritarė atitinkamiems įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimams, jie bus teikiami Seimui. Vyriausybė siūlo apriboti neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, siaurinti kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija. Siūloma nustatyti, kad užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį netrukus po neteisėto Lietuvos sienos kirtimo, buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebūtų suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Pradedama statyti vielų užtvara. Kariuomenė pasienyje su Baltarusija penktadienį pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad montuojama užtvara reikšmingai pristabdys kertančius sieną migrantus, o tai leis patruliuojantiems pasieniečiams ir kariams juos pastebėti greičiau. „Tai bus spygliuota viela, ją įveikti yra sudėtinga ir pavojinga, todėl tokia užtvara turi reikšmingą stabdomąjį poveikį“, – sakė A. Anušauskas.

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 4 metams ir 11 mėnesių pasiskolino 40 mln. Eur už vidutines neigiamas 0,158% palūkanas. Pirmadienį vykusiame vyriausybės vertybinių popierių (VVP) platinimo aukcione investuotojų paklausa VVP pasiūlą viršijo daugiau kaip dukart ir siekė iš viso 86,5 mln. Eur. Tai buvo 2026 m. birželio 2 d. išperkamos emisijos papildymo aukcionas. Pastarąjį kartą ši emisija pildyta gegužės pabaigoje. Tąkart pasiskolinti 40 mln. Eur pavyko vidutiniškai už 0,16% vidutines neigiamas palūkanas. Investuotojų paklausa tąkart VVP pasiūlą viršijo daugiau kaip pustrečio karto ir siekė iš viso 104,3 mln. Eur.