Lex Lietuva | Vasario 27 d. – kovo 3 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Rugpjūčio 30 - rugsėjo 3 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Politinių partijų vadovai pasirašė istorinį susitarimą dėl švietimo politikos dešimčiai metų. Rugsėjo 1 d. Seime parlamentinių partijų vadovai pasirašė Susitarimą dėl švietimo politikos, kuris taps svarbiausiu orientyru dešimtmečiui ir suteiks postūmį visai švietimo sistemai. Susitarimas dėl konkrečių veiksmų ir svarbiausių įsipareigojimų leis užtikrinti švietimui būtiną stabilumą, priimamų ilgalaikių sprendimų tęstinumą, reikalingų resursų sutelkimą ir nuoseklų finansavimo augimą.Susitarimą inicijavusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad kolektyvinėmis pastangomis parengta dokumente numatyti reikšmingi finansiniai įsipareigojimai švietimo sričiai. „Šis susitarimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokios partijos ateityje formuos Vyriausybę, jos įsipareigoja laikytis jame numatytų įsipareigojimų ir priimti reikalingus sprendimus, kurie leistų užtikrinti susitarime užfiksuotą finansavimą. Susitarimas turi ir svarbią simbolinę reikšmę. Jis demonstruoja tarpusavio pasitikėjimą, pasiryžimą peržengti asmenines ar politines ambicijas vardan bendrų tikslų“, – akcentavo I. Šimonytė.

Kitąmet siūloma MMA didinti iki 730 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų pradžios minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti iki 730 eurų, o minimalųjį valandinį atlygį – iki 4,47 euro. Tai būtų vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį. Paskutinį kartą MMA daugiausia kilo 2013 metais, kuomet padidėjo 43 eurais, kitąmet MMA didėtų 88 eurais arba 13,6 %. Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį nesusitarė dėl naujo šio pasiūlymo, todėl ministrų kabinetui palikta pačiam galutinai apsispręsti šiuo klausimu. Jį numatoma patvirtinti spalį, kai Seimui bus teikiamas kitų metų biudžeto projektas.
 

Lietuvoje gerokai sumažės vienkartinių plastikinių gaminių. Aplinkos ministerija, siekdama, kad Lietuvoje būtų įgyvendinta Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva, draudžianti teikti rinkai kai kuriuos vienkartinius plastikinius ir visus aerobiškai skaidaus plastiko gaminius, parengė keturių teisės aktų pakeitimus. Tai Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos. Pataisoms trečiadienį pritarė Vyriausybė ir teiks jas Seimui. Priėmus siūlomus Atliekų tvarkymo įstatymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, bus įtvirtintas draudimas teikti rinkai aerobiškai skaidaus plastiko ir tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius (ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, maišiklius, tam tikrus vienkartinius gaminius iš išplėstojo polistireninio putplasčio – vartoti paruošto maisto tarą, gėrimų indelius ir tarą), nepaženklintus pagal nustatytus reikalavimus tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius (higieninius paketus, drėgnąsias servetėles, tabako gaminius su filtrais, gėrimų indelius).

 

Seimo naujienos

Prie Seimo Pirmininkės komandos prisijungia teisininkė Elena Masnevaitė. E. Masnevaitė Vilniaus universitete įgijo socialinių mokslų srities teisės krypties daktaro laipsnį. Pastaruoju metu dirbo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Teisės grupėje. Anksčiau ėjo pareigas Lietuvos apeliaciniame, Konstituciniame, vyriausiame administraciniame teismuose, Vyriausioje rinkimų komisijoje. Be to, teisininkė užsiima moksline ir pedagogine veikla, yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė, daugelio mokslinių publikacijų autorė.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!